Siuvykla, pagalvių ir kojinių cechai, gramofonų parduotuvė, muilo virimas, saldainių kepykla, žydų restoranėliai – tai tik keletas mugės akcentų.
„Peržvelgęs programą džiaugiuosi, kad šalia tradicinių renginių šiemet laukia labai daug naujovių. Tikimės, kad jos prigis ir taps šventės dalimi. Džiugu, kad atsiranda atskira erdvė mažiesiems, kur tėvai galės atvesti vaikus ir palikti žaisti, smagiai leisti laiką. Jeigu iki šiol tėvai dvejojo, ar vestis vaikus į šventės šurmulį, dabar yra argumentas, kodėl visa šeima turi atkeliauti“, – per mugės pristatymą Rotušės aikštėje sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Kaziuko mugės atidarymo ceremonija vyks penktadienį (kovo 4 d.) 15 val. Katedros aikštėje. Teatralizuotos mugės eitynės vyks šeštadienį (kovo 6 d.) 13 val. Gedimino prospektu nuo Lukiškių aikštės.
Kas bus Kaziuko mugėje?
Šiemet Kaziuko mugės lankytojai galės paliudyti naują Lietuvos rekordą. Amatininkas Virgilijus Vaičiūnas sieks ilgiausio šaukšto Lietuvoje rekordo.
Jis ruošiasi per keturias dienas iš 12 m ilgio rąsto išdrožti šaukštą. Jau pirmąją Kaziuko mugės dieną lankytojai galės stebėti šio šaukšto drožimo procesą Lukiškių aikštėje.
Rotušės (kadaise buvusi miesto turgaus) aikštė taps Žydų miesteliu, kuriame žydiškų melodijų jūroje savo miklumą demonstruos žydų amatų meistrai. Čia bus galima įsigyti suvenyrų, knygų, o žydų virtuvės asai pakvies vilniečius ir miesto svečius paragauti tradicinių patiekalų bei saldumynų.
„Lietuvą prekiauti išmokė žydai, niekas dėl to nesiginčys. Prekyba, būdama gyvenimo dalis, atnešė tam tikrą kultūrą į jų veiklą. Manau, dėl to Kaziuko gerbėjams kilo mintis atnešti šventinę dvasią į mugę. Žydai stipriai užsiėmė amatais – Vilniuje IX a. buvo registruojama apie 70 žydų amatininkų“, – pasakojo Žydų kultūros ir informacijos centro atstovas Algimantas Gurevičius.
Įsikurs Žydų miestelis
Bus galima paragauti žydiškų saldumynų, veiks gramofonų parduotuvė, taip pat bus galima išgirsti žydiškos muzikos.
„Šiais metais Kaziuko mugė bus kaip J.Basanavičiaus gatvė Palangoje vasarą. Tik kultūringiau“, – nusijuokė A.Gurevičius.
Amatininkų kiemelis įsikurs Katedros aikštės pradžioje. Jame tautinio paveldo amatininkai pristatys unikalius darbus, smalsuolių akis džiugins verbų rišėjai, taip pat atsivers spalvingoji Inkilėlių sostinė.
Pirmą kartą bus dovanojama šventė vaikams. Linksmas, pilnas siurprizų „Kaziuko vaikų pasaulis“ lauks mažųjų Katedros aikštėje. Renginio metu koncertuos daugiau kaip 15-a vaikų kolektyvų, džiugins nuotaikingi pasakų personažai, profesionalūs aktoriai supažindins su teatro pasauliu.
Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“ kvies iliustruoti skaitomų knygelių, už tai dovanodamas Nacionalinio vaikų literatūros konkurso laureatų knygas vaikams. Šventėje gerą nuotaiką skleis gydytojai klounai, Baltijos cirko artistai, ornitologų klubas mažuosius kvies susipažinti su paukščiais, dalyvauti viktorinose.
Darbus rodys ir vaikų namų globotiniai
Užgavėnių personažai – raganaitės ir velniukai – pristatys Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio medinių kaukių parodą. Ekspoziciją sudarys apie 50 skirtingų Užgavėnių kaukių.
Netoli Katedros aikštės, T.Vrublevskio gatvėje, įsikurs Gerumo ir vilties alėja. Joje savo darbus demonstruos neįgaliųjų veiklos organizacijos bei vaikų globos namai.
Maisto mugė vyks V.Kudirkos aikštėje, o Lukiškių aikštėje vyks Lietuvos barbekiu kepėjų turnyras. Šiemet sulauksime svečių iš 16-os užsienio valstybių (per 500 dalyvių). Jie stebins unikaliais ir išskirtiniais dirbiniais Didžiojoje gatvėje.
Pirmą kartą mados gerbėjų ar ieškančių ko nors nauja savo garderobui lauks Madų ir dizaino alėja. Nors organizuojama pirmą kartą, sulaukusi didelio dalyvių skaičiaus, ji vyks ir Vokiečių bei Maironio gatvėse.
Istorija siekia XVII amžių
Lietuvos globėjo šv.Kazimiero šventė atsirado XVII a., o XIX a. tapo muge. Ji yra viena ryškiausių kalendorinių švenčių, turinti šimtmečių tradicijas, kiekvieną kartą pristatanti išmoningus rankų darbo gaminius ir neturinti lygių aplinkiniuose kraštuose.
Mugė pritraukia kelis šimtus tūkstančių lankytojų. Antrą mugės dieną vyksta šventinės teatralizuotos eitynės, kuriose dalyvauja, kaip ir senais laikais, žymiausi amatininkai, liaudies meno, senovės amatų propaguotojai.
Kaziuko mugės ištakos siekia XVII a. pradžią. Mugė rengiama paskutinį savaitgalį prieš Šv.Kazimiero dieną.
Svarbiausias mugės atributas – verba, rišama iš išdžiovintų margų gėlių ir žolių.
