Už 17 kvadratinių metrų ploto jūriniame konteineryje įrengtą tupyklą Kauno savivaldybė 2008-ųjų pabaigoje sumokėjo net 153 tūkst. eurų. Kai tai iškilo į viešumą, sukruto tiek teisėsauga, tiek miesto politikai.
Tariamai nusižengę tarnautojai buvo apdalyti griežtomis nuobaudomis, o tyrėjai net 12 žmonių apkaltino turto iššvaistymu, dokumentų klastojimu, piktnaudžiavimo ir pasodino į teisiamųjų suolą.
Bet kelerius metu vykę teismo procesai baigėsi visišku jų išteisinimu.
Nesėkmę teisme patyrę prokurorai ir akylieji specialiųjų tarnybų sekliai tikriausiai pasisvaidė keiksmais, bet nė vienam jų nė plaukas nuo galvos nenukrito. Nieko nuostabaus – juk po skambių STT operacijų neretai taip atsitinka.
Į gerokai prastesnę padėtį pateko Kauno savivaldybė, nes neteisėtai iš darbo atleisti du tarnautojai kreipėsi į teismą ir pareikalavo sumokėti per kelerius metus negautą atlyginimą. Vienam jų teks atseikėti 66,3 tūkst. eurų, antrasis reikalauja beveik 80 tūkstančių. Nesunku suskaičiuoti, kad patenkinus ir šį ieškinį auksinis tualetas pabrangs beveik dvigubai.
Blogų naujienų sąrašą papildė ir žinia, kad apatinė statinio dalis yra visiškai surūdijusi ir remontuoti jo neapsimoka.
Tad galbūt tikrai teisus Kauno savivaldybės administracijos direktorius G.Petrauskas, pasiūlęs šį statinį parduoti metalo laužo supirktuvei ir užmiršti visiems laikams.
Nes jeigu pro prarūdijusias tualeto grindis iškritęs koks nors turistas nusilaužtų koją, miesto valdžiai tektų mokėti kompensaciją ir šios tupyklos sukeltų rūpesčių sąrašas dar pailgėtų.
