Ne išimtis buvo ir šios savaitės tarybos posėdis. Pirmiausia palaikymo nesulaukė savivaldybės administracijos siūlymas kelti rinkliavas lauko kavinėms.
Piestu stojo opozicija, dalis valdančiųjų socialdemokratų bei konservatorių. Mat įvedus rinkliavą per sezoną planuota surinkti viso labo papildomus 20 tūkst. eurų. Tokia suma esą neproporcinga administravimo išlaidoms.
Neįtikino nė Talino ir Rygos pavyzdžiai, kur kai kuriose vietose įkainiai yra nuo penkių iki dešimt kartų didesni nei Vilniuje.
Bala nematė tų rinkliavų, tegu kavinių šeimininkai pasidžiaugia nekilsiančiais mokesčiais. Bet taryba nusprendė nesvarstyti ir pagalvės mokesčio.
Mokestį inicijavę socialdemokratai planavo, kad jis galėtų būti įvestas nuo liepos ir tarifas siektų 50 centų, nuo kitų metų sausio – eurą.
Pagalvės mokestį būtų mokėję visi, kurie apsistotų viešbučiuose, išskyrus numatytas išimtis, o lėšos būtų panaudotos turizmo infrastruktūros plėtrai.
Pagalvės mokesčio būtų surinkta ne taip ir mažai, jį įsivedę ne tik kurortai, bet ir Kaunas. Vilnius nutarė eiti išdidžiai iškelta galva, išsiversti be pagalvių, o lėšas infrastruktūrai gręžti iš vargano biudžeto.
Tame pačiame posėdyje taryba numarino ir daug triukšmo kėlusią krematoriumo statybų idėją. „Taškas šioje istorijoje“, – pareiškė meras R.Šimašius, tad šio objekto priešininkai gali švęsti pergalę.
Nesutiko Vilniaus politikai ir su šiukšlių tvarkymo mokesčiu, kurį siūlo atliekų rūšiavimo gamyklos operatorė „Energesman“. Čia vėlgi jiems per petį pritariamai galėtų paploti ne vienas vilnietis, bet kyla klausimas: kodėl tik dabar susizgribta, kad tas mokestis daugeliui gyventojų taps didžiule našta? Kodėl tik dabar dėl jo ketinama kreiptis į teismą?
Atliekų verslas – sudėtinga ir ne itin švari sritis. Tačiau Vilniaus išrinktieji nesugeba apsispręsti ir svarstydami kilnesnius klausimus.
Gal dvidešimtąjį kartą pasiginčiję jie nenusprendė, kur statyti paminklą tautos patriarchui J.Basanavičiui.
Vieniems neįtiko vieta prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos, kiti abejojo K.Sirvydo skvero tinkamumui paminklui, treti priešinosi pasiūlymui visuomenės veikėjo atminimą įamžinti Didžiosios ir Bokšto gatvių sankirtoje.
Dėl ginčų užsitęsus paminklo vietos parinkimo procedūrai, išvis baiminamasi, kad nebus spėta įamžinti J.Basanavičiaus vardo iki valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo 2018-aisiais.
Vilniaus politikus apėmė paniška baimė suklysti. Tad tokiu atveju geriau nepritarti, nesvarstyti. Ko nors dėl viso pikto neleidus juk ramiau širdyje.
„Sostinė“
