Ne išimtis buvo ir šios savaitės tarybos posėdis. Pirmiausia palaikymo
nesulaukė savivaldybės administracijos siūlymas kelti rinkliavas lauko
kavinėms.
Piestu stojo opozicija, dalis valdančiųjų socialdemokratų bei
konservatorių. Mat įvedus rinkliavą per sezoną planuota surinkti viso
labo papildomus 20 tūkst. eurų. Tokia suma esą neproporcinga
administravimo išlaidoms.
Neįtikino nė Talino ir Rygos pavyzdžiai, kur kai kuriose vietose
įkainiai yra nuo penkių iki dešimt kartų didesni nei Vilniuje.
Bala nematė tų rinkliavų, tegu kavinių šeimininkai pasidžiaugia
nekilsiančiais mokesčiais. Bet taryba nusprendė nesvarstyti ir pagalvės
mokesčio.
Mokestį inicijavę socialdemokratai planavo, kad jis galėtų būti įvestas
nuo liepos ir tarifas siektų 50 centų, nuo kitų metų sausio – eurą.
Pagalvės mokestį būtų mokėję visi, kurie apsistotų viešbučiuose,
išskyrus numatytas išimtis, o lėšos būtų panaudotos turizmo
infrastruktūros plėtrai.
Pagalvės mokesčio būtų surinkta ne taip ir mažai, jį įsivedę ne tik
kurortai, bet ir Kaunas. Vilnius nutarė eiti išdidžiai iškelta galva,
išsiversti be pagalvių, o lėšas infrastruktūrai gręžti iš vargano
biudžeto.
Tame pačiame posėdyje taryba numarino ir daug triukšmo kėlusią
krematoriumo statybų idėją. „Taškas šioje istorijoje“, – pareiškė
meras R.Šimašius, tad šio objekto priešininkai gali švęsti pergalę.
Nesutiko Vilniaus politikai ir su šiukšlių tvarkymo mokesčiu, kurį siūlo
atliekų rūšiavimo gamyklos operatorė „Energesman“. Čia vėlgi jiems per
petį pritariamai galėtų paploti ne vienas vilnietis, bet kyla klausimas:
kodėl tik dabar susizgribta, kad tas mokestis daugeliui gyventojų taps
didžiule našta? Kodėl tik dabar dėl jo ketinama kreiptis į teismą?
Atliekų verslas – sudėtinga ir ne itin švari sritis. Tačiau Vilniaus
išrinktieji nesugeba apsispręsti ir svarstydami kilnesnius klausimus.
Gal dvidešimtąjį kartą pasiginčiję jie nenusprendė, kur statyti paminklą
tautos patriarchui J.Basanavičiui.
Vieniems neįtiko vieta prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos, kiti
abejojo K.Sirvydo skvero tinkamumui paminklui, treti priešinosi
pasiūlymui visuomenės veikėjo atminimą įamžinti Didžiosios ir Bokšto
gatvių sankirtoje.
Dėl ginčų užsitęsus paminklo vietos parinkimo procedūrai, išvis
baiminamasi, kad nebus spėta įamžinti J.Basanavičiaus vardo iki
valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo 2018-aisiais.
Vilniaus politikus apėmė paniška baimė suklysti. Tad tokiu atveju
geriau nepritarti, nesvarstyti. Ko nors dėl viso pikto neleidus juk
ramiau širdyje.
„Sostinė“