Šiam atstumui įveikti jis sugaišo 38 dienas, o planavo per tokį laiką nukeliauti 1300 kilometrų ir pradėjęs savo žygį Klaipėdoje baigti jį pajūryje.
„Pirmą kartą keliavau žiemą ir galbūt neapskaičiavau jėgų. Dėl didelio krūvio, streso ir išsekimo prikibo ligos. Prie to prisidėjo ir labai nepalankūs orai – ne tiek šaltis, kiek drėgmė, dažnai krito šlapias sniegas arba lijo. Tačiau visa tai man buvo puikus iššūkis, geriau pažinau save, bus iš ko pasimokyti rengiantis į panašias keliones ateityje“, – nenusimena M.Žalkauskas.
Jis mano, kad būtų buvę gerokai lengviau pasiekti finišą, jei būtų ėjęs ne vienas, o su bičiuliais.
Klaipėdoje žygį pradėjęs M.Žalkauskas jį baigė Obeliuose. Vilnietis planuoja įgyvendinti savo idėją ir nuo Obelių nukeliauti iki Klaipėdos. Galbūt kelionę pratęs vasarą.
Mantas užsukdavo į pasienio užkardas – čia užfiksuota, kada keliautojas pasirodė, kiek kilometrų nuėjo.
Iš pradžių viskas klojosi normaliai, kaip ir buvo planuota. Keliautojo neišgąsdino užlupę šalčiai – jis dažnai miegodavo palapinėje. Vidutiniškai per dieną nueidavo 30 kilometrų, tačiau buvo dienų, kai įveikdavo ir 50 kilometrų.
Jis stengėsi eiti tiesiausiu keliu per miškus ir tankmes. Todėl būriai stirnų, kiškių ar lapių tapo kasdienybe. Kartą sutiko ir keliolikos briedžių šeimyną.
„Grįžtu į įprastą gyvenimą. Įdomu – atrodo, tiek daug žmonių aplinkui, taip greitai visi juda“, – sako Mantas.
Iš anksto buvo numatyta, kad maždaug kartą per savaitę sutartose vietose jis susitiks su palaikymo komanda – ši pristatys maisto produktų, reikiamos įrangos. Maistą Mantas ruošdavosi pats. Bičiuliams jis atidavė ir visus nebūtinus daiktus, taip palengvindamas kuprinę keliais kilogramais.
M.Žalkauskas prieš metus įsteigė organizaciją „Gamta yra daugiau“ ir savo žygiu nori priminti, kad gamta – ne tik šašlykai gražioje vietoje, o kur kas daugiau. Kad tai suvoktum, reikia keliauti, o kelionėms netinkamo oro nebūna. Pats vilnietis, daug dirbantis su jaunimu, jau surengęs ne vieną trumpesnį žygį.
M.Žalkauskas tikėjosi pagerinti ėjimo aplink Lietuvą rekordą. Jo teigimu, ankstesniam keliautojui prireikė 45 dienų. Žygis buvo surengtas prieš keliasdešimt metų.
Manto maršrutas driekėsi šalia Lietuvos sienų. Jis stengėsi aplenkti miestus ir gyvenvietes.
Ypatingų kelionės atributų jis neturėjo. Šilti drabužiai, palapinė, miegmaišis, kompasas ir popieriniai žemėlapiai. JPS naudojosi tik norėdamas pasitikrinti, ar nenuklydo nuo trasos.
„Stengiausi viską užfiksuoti. Noriu įkvėpti žmones keliauti, kuo daugiau būti gamtoje. Planuoju rengti žygeivių kursus. Seniau Vilniuje buvo tokia išlikimo ekstremaliomis sąlygomis mokykla, bet jos neliko, – sako keliautojas. – Daug kas žiemą važiuoja į kalnus, į užsienio šalis, bet galima mėgautis gamta ir Lietuvoje.“
Jis neabejoja, kad atsirastų nemažai žmonių, kurie keliaudami siektų išbandyti ištvermę, apvalyti mintis.
Taip ilgai atitrūkti nuo darbų gali ne kiekvienas, todėl po didžiojo žygio kleiautojas planuoja parengti trumpesnių maršrutų aprašus.
