Apie tai, kokios motinos galimybės susigrąžinti sūnų, „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris bei teisingumo viceministras Paulius Griciūnas.
– Kokia paskutinė informacija? Ar jau žinote, kur yra tiek vaiko tėvas, tiek pagrobtas vaikas?
– (E. Šileris) Visa Lietuva paskutines žinias žino iš naujienų portalų, kuomet abu tėvai vienas kitą kaltina. Faktas, kad tai yra arba Indija, arba JAV. Ikiteisminis tyrimas vyksta dėl vaiko pagrobimo. Viskas buvo padaryta pirmą dieną. Buvo užklausta Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai, tačiau visi atsakė, kad jų oficialių valstybės sienų šis pilietis nekirto. Darėme išvadą, kad jis praėjo tranzitinę zoną, kur dokumentai nėra 100 proc. sutikrinami.
– Kaip vyksta vaiko paieška?
– (E. Šileris) Pradėta nuo nacionalinės paieškos tuo momentu, kai buvo kreiptasi į policiją. Norint skelbti Interpolo paiešką, reikia gauti teismo nutartį dėl suėmimo. Ji buvo gauta tik 18.30 val. vakare. Nedelsiant ji įvesta kaip tarptautinė paieška, tik tada Interpolo narės pripažįsta, kaip pagrindą sulaikymui.
– Laikas ir yra svarbiausias rodiklis.
– (E. Šileris) Visos procedūros padarytos greičiau, nei įprastai. Kai mama kreipėsi dėl galimo pagrobimo, nebuvo įtarimo, kad jis išvežtas į užsienį, nes mama turėjo dokumentus. Tik po to, savais šaltiniais sužinojusi, kad tai galėtų būti Ryga, policija 20 min. iki lėktuvo pakilimo gavo duomenis, kad tikėtina, jog per Rygą skrenda į Turkiją. Perdavėm latviams du kartus informaciją, tačiau nepagavo. Analogiškai kelis kartus informavome ir turkus, tačiau oficialus atsakymas – jų sienos nekirto.
– Ponia Jakavoniene, kaip su vaiko globa?
– (A. Jakavonienė) Pagal esamą teisinį reglamentavimą, tėvai turi lygias teises savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu nepriklausomai nuo to, ar jis gimė susituokusiems tėvams, ar santuoką nutraukus. Jeigu teismas nustatytų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, tai nereiškia, kad kito tėvo teisės į vaiką būtų apribotos.
– Viceministre, kokios šios moters galimybės? Kuo gali valstybė padėti?
– (P. Griciūnas) Pirmiausia asmuo turėtų padėti sau, kreiptis į kompetetingą tarnybą, šiuo atveju vaiko teises. Tai institucija, kuri geriausiai žino tuos aspektus, kiek susiję su vaiku. Keista, kad iki šiol nesikreipė. Kadangi tai pakankamai sudėtingas atvejis, man klausimas, ar valstybės garantuojama pagalba būtų ta sistema, kuri galėtų padėti pilnai.
– Mama šiandien ryte sakė, kad bendradarbiauja su policija. Ar ji geranoriškai teikia informaciją?
– (E. Šileris) Visko yra buvę, ir geranoriško, ir nelabai. 2015 m. gale buvo šeimyninis konfliktas tarp šių asmenų, tada buvo pasiūlyta kreiptis į vaiko teises ir susitvarkyti globą, arba bent jau uždrausti išvežti iš Lietuvos. To nebuvo padaryta. Dabar turim, ką turim.
Dabar įsijungia tarpvalstybiniai santykiai, tarptautinės sutartys dėl grąžinimo. Tai nėra Lietuvos jurisdikcija. Faktas yra tai, kad tiek vaiko, tiek tėvo Lietuvoje, ar Šengeno erdvėje, kur yra supaprastintos procedūros, kaip taisyklė savo pilietį išduoda kitai valstybei, nėra.
Nebuvo tokio atvejo, kad Indijos pilietį išduotų kitai valstybei. Kitas dalykas, paprašytų perduoti ikiteisminį tyrimą kitai valstybei ir sakytų, kad analogiškai teis pagal savo įstatymus, jeigu įžiūrės nusikaltimą, arba nutrauks.
– Ar tikrinote tėvo pasakytą informaciją, kad neva vaiko motina norėjo nusižudyti ir nužudyti kūdikį, kad jai apskritai reikia psichologinės pagalbos?
– (E. Šileris) Patikrinom mūsų įvykių registre, vyro pavarde kreipimosi nėra nė vieno. Jokio tyrimo ar oficialaus pareiškimo policijai nebuvo. Gal 112 skambino, bet policija nebuvo informuota.
– Ką mama turėtų daryti dabar?
– (A. Jakavonienė) Reikėtų vaiko motinai sužinoti vaiko buvimo vietą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai anksčiau ar vėliau vaiko motinai privalo pranešti informaciją apie jos vaiko buvimo vietą.
Tokiu atveju motina galėtų kreiptis į mūsų tarnybą ir priklausomai nuo vaiko buvimo vietos, tarnyba bendradarbiautų, tarpininkautų, priklausomai nuo to, ar ta šalis yra ratifikavusi Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.
Jeigu nėra ratifikavusi, tarnyba bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos atstovybėmis užsienio šalyse, ambasadomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, ieško būdų, nuolat konsultuoja, kad išspręstų tuos klausimus.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 17.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.