„Labai aiškiai atribota žurnalistika nuo tokių veiklų,
kurios susijusios su politika, valstybės tarnyba, savivaldos tarnyba.
Labai aiški takoskyra padėta, kad tie žurnalistai, kurie užsiima
tuo, arba dirba anoje srityje, negali būti žurnalistais. Nebus
jokių diskusijų, kad žmonės, kurie turi partinę priklausomybę,
interesus, nebus vadinami žurnalistais arba bus už etikos ribų“,
– BNS sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius
Radzevičius.
Jo teigimu, šis reiškinys ne tik neišnyko, bet prieš rinkimus
suaktyvėja – pasitaiko atvejų, kad asmenys, būdami partijų
nariais, tuo pačiu užsiima ir žurnalistika.
Kodekse taip pat numatyta, žurnalistas reikšdamasis bet kokioje
viešoje erdvėje, tiek socialiniuose tinkluose, tiek kitur, turi
laikytis Etikos kodekso.
„Prisistatydamas žurnalistu, jis turi laikytis etikos
standartų“, – teigė D.Radzevičius.
Naujas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, pakeitęs
dešimtmetį galiojusią redakciją, numato, kad žurnalistai turės
kritiškai vertinti socialinių tinklų informaciją, kai skelbia
nepatikrintą ar nepatvirtiną informaciją.
„Nepaisant to, iš kur gauta informacija, iš kokių šaltinių,
ji turi būti tikslinama. Tai tampa viešos erdvės objektu, o jau po
to tikslinama. Profesionalūs žurnalistai turi išlaikyti
procedūras. Turi būti nurodyti šaltiniai“, – sakė Žurnalistų
sąjungos pirmininkas.
Visuomenės informavimo kodeksas priimtas 1996-aisiais,
pastarąjį kartą jis keistas 2005-aisiais.
Visuomenės informavimo įstatymas įpareigoja viešosios
informacijos rengėjus ar skleidėjus laikytis kodekso. Jo
nesilaikantiems neleidžiama dalyvauti valstybiniuose viešuosiuose
pirkimuose, gauti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo
paramą. Etikos pažeidimus nustato Visuomenės informavimo etikos
komisija.