Kaip pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, nuo vasario 22 d. iki vasario 28 d. Baltijos valstybėse budintys NATO naikintuvai kilo tik vieną kartą atpažinti ir lydėti kitų šalių orlaivių, skridusių tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros.
Šeštadienį naikintuvai iš Šiaulių aviacijos bazės buvo keliami, kad atpažintų ir palydėtų Rusijos Federacijos transporto orlaivį Il-76, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį.
Kaip rašoma Krašto apsaugos pranešime, Rusijos Federacijos orlaivis skrido pagal planą, su įjungtu radijo autoatsakikliu, ryšį su Vilniaus skrydžių valdymo centru palaikė.
Išgąsdino žemaičius
Šis naikintuvų pakėlimas į orą gerokai išgąsdino Telšių gyventojus. Palyginti arti virš pastatų praskridus lėktuvams drebėjo jų sienos, langai, žmonėms atrodė, kad aplinkui griaudi sprogimai.
„Apie 15 valandą vien tik mes sulaukėme maždaug dešimties nerimastingų skambučių. Skambino žmonės iš Telšių ir Telšių rajono.
Vykome patikrinti gautos informacijos, bet nuogąstavimai nepasitvirtino. Jokių pasekmių nėra, tačiau gyventojai buvo išsigandę“, – naujienų portalui lrytas.lt šeštadienį pasakojo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus specialistai lrytas.lt taip pat patvirtino sulaukę daugybės skambučių, bet vykti niekur nereikėjo, nes nenukentėjo nei žmonės, nei jų turtas.
Tiesa, žmonės, skambinę į redakciją, teigė, kad kai kuriose gyvenvietėse nuo garso dužo namų langai, byrėjo apdailos detalės. Buvo apgadintas ir parduotuvės turtas.
Išsigandę žmonės pirmiausia skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, jis informaciją perdavė kitoms tarnyboms.
Tuo tarpu kariškiai raminti žmonių neskubėjo ir tik vėliau žiniasklaidai patvirtino, kad sprogimų garsas galėjo susidaryti naikintuvams viršijus garso greičio ribą.
NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse šiuo metu atlieka prie Šiaulių dislokuoti Ispanijos kariškiai su naikintuvais „Eurofighter Typhoon“ ir Emario bazėje (Estija) dislokuoti Belgijos kariškiai su naikintuvais F-16.
Apie Il-76
Dar sovietų laikais pradėtas gaminti Il-76 (pagal NATO klasifikaciją – „Candid“) yra skirtas desantuoti kariams, pervežti keleiviams, taip pat ir gabenti kovinę techniką, įskaitant vidutinius tankus.
Tai keturių variklių sunkusis krovininis lėktuvas, 1967 m. pradėtas kurti kaip komercinių krovinių pergabenimo platforma. Šiuo metu karines jo versijas (įskaitant ir degalų papildymo ore orlaivius ar net skraidančias vadavietes) naudoja nemažai valstybių Europoje, Azijoje ir Afrikoje.
Pirmą kartą į orą šis orlaivis pakilo 1971 m. kovo 25 d. Į ginkluotę sovietų armijoje jis priimtas 1974 m.
Iki 2000 m. buvo pagaminta 950 šių orlaivių.
Karinės šių orlaivių versijos būna ginkluotos kulkosvaidžiais, taip pat gali gabenti bombas.
Yra sukurta ne viena Il-76 modifikacija, orlaivio bazėje Rusijos konstruktoriai yra sumontavę tolimojo radiolokacinio aptikimo ir valdymo lėktuvą A-50 (pagal NATO klasifikaciją – „Mainstay“), degalų papildymo ore lėktuvą Il-78 (pagal NATO klasifikaciją – „Midas“), lazerinio ginklo nešėją A-60, kosmonautų treniruočių imituojant nesvarumo būseną lėktuvą Il-76KT ir pan.
Lėktuvą valdo 6-7 žmonių įgula, orlaivis gali į orą kelti iki 47 t krovinį arba 126 pilnai ginkluotus desantininkus, 9-12 km aukštyje jis išvysto 760-800 km/val. greitį.
Pusiau krautas (su kroviniu iki 20 t) šis lėktuvas nepasipildydamas degalų gali nuskristi iki 7 tūkst. 200 km. Krautas pilnai (42 t), jis degalų turėtų pildytis jau po 4 tūkst. 200 km.
Įvairių šaltinių duomenimis, iki šių metų gegužės 5 d. per įvairius incidentus iš viso buvo prarasti 73 orlaiviai (įvairų modifikacijų Il-76). Iš jų 24 – dėl kovinių veiksmų.
