Tai buvo padaryta Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo
vertinimo tarybos posėdyje, vykusiame Kultūros paveldo
departamente. Tarybos nariai vienbalsiai pritarė, kad teisinė šių
objektų apsauga būtų panaikinta. Šis objektas iki šiol buvo
saugomas valstybės.
Tačiau tarybos narei – Vilniaus universiteto Istorijos
fakulteto lektorei Ingai Zakšauskienei kilo neaiškumų dėl tilto ir
skulptūrų suplakimo į vieną objektą. „Tai – klaidinga. Juos reikėtų
atskirti“, – mano I. Zakšauskienė.
Vilniaus universiteto muziejaus direktorius Ramūnas Kondratas
paaiškino, kad XVI a. statyto tilto nėra – Žaliasis tiltas su Vyčiu
buvo sunaikintas. Sovietų pastatytas kitas tiltas, o skulptūros jį
papuošė vėliau. „Tai – sovietų suprojektuotas ir pastatytas tiltas,
neturintis nieko bendra su istoriniu Žaliuoju tiltu“, – sakė R.
Kondratas.
Anot architekto, menotyros mokslų dr. Kęstučio Lupeikio,
meninės vertės šie objektai neturi.
„Jeigu tų skulptūrų realizmą būtų galima palyginti su
Mikelandželo, Ogiusto Rodeno (Auguste Rodin) kūrinių realizmu, būtų
juokinga. Jaunoji karta Žaliojo tilto skulptūrose galbūt įžvelgia
tam tikrą atrakciją, šaržą. Aš nei atrakcijos, nei jų meninės
vertės nematau.
Man, kaip žmogui, kaip piliečiui, vedant svečius per šį tiltą,
būdavo gėda. Nežinodavau, kaip paaiškinti, ką atsakyti, kodėl jos
čia stovi“, – kalbėjo K. Lupeikis.
Anot K. Lupeikio, kai negalime renovuoti Lukiškių aikštės ir
kitų svarbių objektų, mesti lėšas propagandinių reliktų
restauravimui būtų nusikaltimas.
Nors posėdžio tema buvo panaikinti tilto ir keturių jo
skulptūrų teisinę apsaugą, kai kuriems tarybos nariams parūpo
tolesnis skulptūrų likimas. Jų nuomone, sovietmetis paliko tam
tikrą įspaudą, todėl būtų gerai, kad tos skulptūros atsidurtų
muziejuje. Esą kada nors tai bus įdomūs objektai.
Dauguma tarybos narių nerekomendavo skulptūras perduoti ar
padovanoti privačiam muziejui, o pasisakė, kad jos būtų perduotos
valstybinį statusą turinčiam muziejui.