Socialdemokratai pasidžiaugė, kad pati teisėsauga patvirtino nutarimo skaidrumą – tai neturėjo įtakos teismo sprendimui dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro bylos ir dabar opozicija turėtų užsičiaupti.
Tačiau ar tikrai į šią istoriją jau galima žvelgti pro rožinius akinius? Juk buvo apklaustas pats premjeras A.Butkevičius, STT tai iš anksto anonsavo, negana to, ištrimitavo, kad į apklausas kaip specialusis liudytojas iškviestas aplinkos ministras K.Trečiokas.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Dabar prokurorai paskelbė, kad šioje istorijoje galėjo būti pažeisti tik politikų etikos principai, bet tai esą turėtų aiškintis etikos institucijos. Tuo pat metu nutekintos slapta įrašytų politikų pokalbių telefonu išklotinės.
Kitaip sakant, pripažįstama, kad reikalas politinis, bet vėl atiduodama duoklė viešiesiems ryšiams. Tik kaip čia yra – ar ikiteisminius tyrimus vykdantys pareigūnai jau pradėjo vadovautis ne baudžiamąja teise, o etika?
Politinio triukšmo būta nemažo. Opozicija reikalavo net viso ministrų kabineto atsistatydinimo, o prezidentė Dalia Grybauskaitė prabilo apie Vyriausybės krizę, ją temdančius korupcijos šešėlius ir asmeninę premjero atsakomybę.
Tokios intrigos – ne naujiena Lietuvoje. Bet teisėsaugos ir pirmiausia STT įtraukimas į politinius žaidimus – jau užribis. Čia negana socialdemokratų atodūsio, kad skandalas subliūško. Kitas žingsnis turėtų būti griežtas politinis įvertinimas.
Juo labiau kad tokie žaidimai, kai vienas politines jėgas siekiama kompromituoti, o kitų pozicijas sustiprinti, įsibėgėja. STT rankomis mėginama ne tik skandinti Prezidentūrai nepatinkančias partijas, bet ir keršyti neklusniai žiniasklaidai.
Pirmadienį Vilniaus centre surengta STT akcija, kai po pokalbio kavinėje su europarlamentaru R.Paksu buvo sulaikytas ir apklaustas „Lietuvos ryto“ vadovas G.Vainauskas, parodė, kad taikiniu jau tapo ir laisvas žodis.
Krinta į akis keisti sutapimai. Skandalas dėl Vyriausybės nutarimo buvo sukeltas premjerui išvykus atostogų tarsi tyčia, kad poilsis jam nebūtų labai saldus.
Šįkart į Slovėniją išvykusi prezidentė D.Grybauskaitė.
Todėl STT surengtas išpuolis prieš jos veiklą kritiškai vertinantį „Lietuvos rytą“ jau vadinamas saldžia dovanėle Slovėnijoje šešiasdešimtmetį švenčiančiai šalies vadovei, galinčiai vaizduoti, kad ji čia niekuo dėta, nes išvykusi.
Kad ir kaip būtų, nematyti ryšio tarp Prezidentūros užsakymų ir STT provokacijų jau neįmanoma. Išryškėjo ir kai kurių žiniasklaidos priemonių vaidmuo šiuose viešųjų ryšių spektakliuose.
Juk akivaizdu, kad būtent STT pakvietė vieną naujienų portalą filmuoti, kaip sulaikomas dienraščio vadovas. Neatsitiktinai pasirinkta būtent ši žiniasklaidos priemonė – jos ryšiai su STT seniai bado akis.
„Lietuvos rytas“ išgyveno jau ne vieną kerštaujančių politinių jėgų užsakytą puolimą, atlaikys ir šį.
Kartu tenka pritarti pareiškimą paskelbusiam europarlamentarui R.Paksui, kad pastaruosius kelerius metus matomos pastangos sukurti visuomenėje paklusnumo ir baimės atmosferą.
Tai aiški užuomina į teisėsauga manipuliuoti mėgstančios prezidentės intrigas. „Tvarkiečių“ lyderis perspėja, kad jau nebegalima pasyviai stebėti, kaip naikinama Lietuvoje parlamentinė demokratija ir atakuojamas paskutinis jos bastionas – laisvas žodis.
Iš tiesų paskyrimus į valstybės postus lemiančios visokios slaptos pažymos, triukšmingai pradedami ir tyliai baigiami STT tyrimai teisės viršenybę baigia paversti fikcija. Dėl to kenčia jau ir paprasti piliečiai, patenkantys į teisėsaugos mėsmalę.
Naujausias pavyzdys – po STT apklausos ir bauginimų nusižudžiusi Mosėdžio seniūnijos raštvedė. Moteris tik sudarinėjo bedarbių sąrašus ir ne ji, o kyšininkavimu įtariami kiti pareigūnai galėjo juos išsukti nuo viešųjų darbų, bet pareigūnai ją sulaikė, išvežė į kelias valandas trukusią apklausą, grasino ir tai baigėsi tragiškai.
Šitokių metodų STT pareigūnai griebiasi nuolat. Užuot pakvietę žmogų į apklausą raštu, kaip numato Baudžiamojo proceso kodeksas, jį sulaiko, prievarta veža nedalyvaujant advokatui ir mėgina palaužti, priversti liudyti prieš save ar kitus asmenis.
Kai į STT pinkles pakliūva žinomi verslininkai ar politikai, surengiamas ir viešųjų ryšių spektaklis: antrankiais surakintą žmogų veda kaukėti pareigūnai, visa tai filmuojama. Po kelių mėnesių byla tyliai nutraukiama, bet verslas jau būna sužlugdytas, politinė karjera sugriauta.
Ar galima toliau toleruoti tokį su demokratija ir teise nieko bendra neturintį siautėjimą?
Į šį klausimą pirmiausia turi atsakyti valdančioji dauguma, pati tapusi intrigų auka.
Politikai siūlo Seimui sudaryti laikinąją tyrimo komisija, kuri aiškintųsi į politinį susidorojimą panašių teisėsaugos veiksmų teisėtumą. Rengiamos ir įstatymų pataisos, kuriomis būtų atsisakyta teisėsaugos įstaigų pavaldumo prezidentei.
Bet dar sunku pasakyti, ar pakaks politinės valios apginti Lietuvą nuo kėsinimosi į žmogaus teises, demokratiją ir laisvą žodį.




