Komisijos išvados antradienį patvirtintos už jas balsavus 10
parlamentarų, prieš buvo trys, vienas susilaikė, visas išvadų
tekstas kol kas redaguojamas. Komisijos pirmininkas liberalas
Vitalijus Gailius bei kiti opozicijos atstovai komisijoje pranešė
dėl išvadų pateiksiantys atskirąją nuomonę.
Spaudos konferencijoje trečiadienį pristatydamas išvadas
V.Gailius sakė nesutinkantis su sprendimu, kad Vyriausybės nutarimas
dėl kurortinių zonų panaikinimo buvo priimtas pažeidžiant tik
procedūrines tvarkas. „Galiu atvirai pasakyti, pirmuoju klausimu
aš ne visiškai sutinku su komisijos išvadomis, dėl to teiksiu
atskirąją nuomonę“, – sakė V.Gailius.
Vertindama Druskininkų epizodus komisija konstatavo, kad
Vyriausybės nutarimas dėl kurortinių zonų panaikinimo buvo
priimtas nesilaikant pačios Vyriausybės nustatytos tvarkos, tačiau
esminių pažeidimų nerado.
Ikiteisminį tyrimą, kuriame aiškinosi galimą neteisėtą
poveikį rengiant Vyriausybės nutarimą, atliko teisėsauga, tačiau
antradienį prokuratūra pranešė tyrimą nutraukusi. Prokuratūra
teigia, kad suinteresuotų „tam tikrų asmenų“ bendravimas su
politikais dėl skubesnio Vyriausybės nutarimo priėmimo negali būti
laikomas nusikalstama veikla, bet pažeidė politikų elgesio
principus.
Komisija taip pat tyrė, ar nebuvo pažeisti reikalavimai
Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centre „Aqua“ įdarbinant
Druskininkų savivaldybės mero ir administracijos darbuotojų
giminaičius, taip pat – kuo vadovaudamasis vandens parkas kvietė
pasinaudoti šios bendrovės paslaugomis valstybės politikus ir
pareigūnus.
Komisija išvadose nurodo, jog „negavo duomenų, galinčių
patvirtinti, kad Druskininkų savivaldybės valdomame pramogų ir
poilsio centre „Aqua“ buvo galimai nelegaliai teikiamos poilsio
paslaugos ir tokiu būdu savivaldybės valdoma įmonė galimai negavo
pajamų, o valstybei nebuvo sumokėti mokesčiai“.
Taip pat nustatyta, kad įdarbinant politikų giminaičius
įstatymų reikalavimai pažeisti nebuvo.
„Komisija, susipažinusi su gauta rašytine informacija ir
išklausiusi kompetentingų institucijų atstovus, daro išvadą, kad
toks Druskininkų savivaldybės valdomų įmonių modelis yra
pagrįstas, proporcingas ir racionalus“, – rašoma išvados
projekte.
Tuo tarpu atsakydama į klausimus, susijusius su konservatorių
veiksmais bei jų šeimų verslu, komisija patvirtino opozicijai
nepalankias išvadas vertindama su banko „Snoras“ bankrotu,
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos
lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės
privačiu verslu susijusius epizodus.
Komisija konstatuoja, „kad prokuratūroje nebuvo atliekamas
ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų, susijusių su
buvusios Seimo pirmininkės (konservatorės) Irenos Degutienės
galimai neteisėtais veiksmais dėl jos sūnaus Gedimino Degučio
bendrovei „Novotersa“, jau po banko „Snoras“ bankroto, šiame
banke laikytomis lėšomis ir tame pačiame banke paimto kredito
padengimo“.
Šiuo klausimu prašoma Generalinės prokuratūros peržiūrėti
„procesinių sprendimų dėl šių ikiteisminių tyrimų
pagrįstumą bei pasisakyti dėl nepagrįsto turto gavimo UAB
„Novotersa“ ir UAB „AviaAM B03“.
Komisijos teigimu, Karalienės Mortos mokyklos vadovė Austėja
Landsbergienė su bendrove „NT valdos“ sudariusi preliminariąją
sutartį dėl naujos mokyklos statybos savo veiksmais siekė, kad
„valstybės valdoma įmonė savo lėšomis sukurtų jos verslui
reikalingą infrastruktūrą ir ją išnuomotų“.
„Dėl tokių veiksmų valstybė galėjo patirti didelę žalą,
kadangi valstybės valdomos įmonės ištekliai galėjo būti
naudojami ne pagal paskirtį, bet privataus kapitalo subjekto
„Karalienės Mortos mokykla“ naudai ir interesams tenkinti, dėl
ko valstybė turėtų papildomų išlaidų. Darytina išvada, jog
aukščiau paminėtais neteisėtais veiksmais galėjo būti daroma
turtinė žala valstybei bei jos piliečiams“, – teigiama
išvadose.
Seimas Antikorupcijos komisijai praėjusių metų lapkritį
pavedė atlikti tyrimą dėl situacijos socialdemokrato Ričardo
Malinausko vadovaujamuose Druskininkuose ir dėl konservatorių
atstovų šeimų verslo interesų.
Iniciatyvą pradėti parlamentinį tyrimą dėl Druskininkų
savivaldybės valdomų bendrovių veiklos teisėtumo, statybų,
laikraščio leidybos pradėjo opoziciniai konservatoriai ir
liberalai. Tačiau svarstant nutarimo projektą į jį įrašyti ir
„tvarkiečio“ Petro Gražulio pasiūlymai tirti klausimus,
susijusius su konservatorių vadovų šeimų nariais.
Klausiamas, ar komisijos išvados nebuvo priimtos politiniu
pagrindu, pateisinant valdančiųjų veiksmus, o priekaištus
išsakant opozicijai, V.Gailius sakė, kad „tokių požymių yra“.
„Aš kaip politikas pasakau, kad man teko didelis krūvis
teisėjauti savotiškai tarp oponuojančių kolegų, bet džiugu, kad
paskutinio posėdžio metu visi galėjo pažiūri viena skitam į akis
ir padėkoti už darbą“, – sakė V.Gailius.
Komisijos pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Edmundas Jonyla
sakė, jog „komisijos gilesnis nagrinėjimas, kai kur ir politinis
vertinimas, kaip tik duoda aiškumą, viešumą ir galimybė išsakyti
ir vienai, ir kitai pusei (argumentus), o diskusijos dar tęsis Seimo
posėdžių metu“.
Opozicijos siūlymu Antikorupcijos komisija aiškinosi
Vijūnėlės dvaro statybų istoriją ir teisėtumą, kas ir kokiu
pagrindu naudojosi Druskininkų savivaldybės įkurtos bendrovės
poilsio centro „Aqua“ paslaugomis, ar nebuvo pažeistas Viešųjų
ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas
ten įdarbinant mero, savivaldybės vadovų ir administracijos
darbuotojų giminaičius.
Tarp valdančiųjų iniciatyva atsiradusių klausimų – ar
privačios Karalienės Mortos mokyklos vadovė, konservatorių lyderio
sutuoktinė A.Landsbergienė pasirašydama sutartį dėl naujos
mokyklos statybos bendrovės „NT valdos“ lėšomis valstybinės
žemės sklype nepadarė žalos valstybei, nes privačiam verslui
naudojo ir toliau planavo naudoti valstybės turtą bei lėšas.