Susitikime antradienį su JT biuro Ženevoje generaliniu
direktoriumi Michaelu Molleriu aptartos Ženevoje vykstančios
daugiašalės derybos dėl Sirijos konflikto politinio sprendimo.
L.Linkevičius taip pat paragino neprarasti dėmesio Ukrainai, kurioje
dėl patiriamos agresijos vykstantis konfliktas gali tapti dar vienu
užsitęsusiu konfliktu, pranešė Užsienio reikalų ministerija
(URM).
Ministras taip pat pristatė Lietuvos pasiekimus JT Saugumo
Taryboje bei su M.Molleriu aptarė jų tolesnį įgyvendinimą JT
sistemoje – žurnalistų saugumo, civilių apsaugos konfliktuose
klausimų kėlimą. Dar aptarta JT sistemos reforma.
Šiais metais minima Lietuvos narystės JT 25 metų sukaktis, tad
L.Linkevičius ta proga pakvietė JT biuro Ženevoje generalinį
direktorių atvykti į Lietuvą bei padėkojo už galimybę
skaitmenizuoti Lietuvos dokumentus saugomuose Tautų Lygos archyvuose.
Susitikime su JT vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru Zeidu
Ra‘ad al Husseinu ministras išreiškė susirūpinimą dėl vis
blogėjančios žmogaus teisių situacijos Rytų Ukrainoje bei
negerėjančios Krymo totorių padėties. Pasak pranešimo, JT
komisaras padėkojo Lietuvai už paramą Žmogaus teisių stebėjimo
misijai Ukrainoje ir JT specialiajam pranešėjui Baltarusijai
Miklosui Haraszti.
Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras taip pat įvertino
principinę Lietuvos poziciją nenuolatinės narystės JT Saugumo
Taryboje metu dėl konfliktų sprendimo, civilių apsaugos, kovos su
smurtu prieš moteris ir seksualinių nusikaltimų, pažymima URM
pranešime.
L.Linkevičius dar susitiko ir su Pasaulio ekonomikos forumo
vykdančiuoju direktoriumi Espenu Barthu Eide. Su juo diskutuota apie
Europoje kylančias naujas grėsmes – hibridinius konfliktus ir
pabėgėlių krizę. Taip pat aptarta Ukrainos patiriama agresija bei
sėkmingų Kipro susivienijimo derybų perspektyvos.
Ministras taip pat atidarė Jungtinių Tautų Žmogaus teisių
tarybos 31-osios sesijos proga vykusį paraštinį renginį „Kaip
išplėsti pilietinės visuomenės erdvę Rytų partnerystės
regione?“, kuriame akcentavo pilietinės visuomenės vaidmenį ir
sąveiką su vyriausybe teisėkūros procese bei demokratiniuose
rinkimuose. Ministras pažymėjo, jog vyriausybė savo ruožtu turi
būti atvira ir gerbti įstatymų viršenybę bei žmogaus teises.
„Reikia kurti visuomenei palankią aplinką, skatinančią viešą
ir atvirą dialogą tarp pilietinės visuomenės ir valdžios“, –
teigė ministras.