Pirmojoje straipsnio dalyje apie lietuvio įkalinimo sąlygas pasakojo jo duktė Laura Norkutė, antrojoje dalyje pateikiame istoriją, kaip lietuvis susipažino su įtakinga baltaruse Ana, kaip jie prabangiai gyvena ir ko įspėja saugotis lietuvaičius, kurie mąsto apie verslo vystymą Baltarusijoje.
Pavyduolius erzino kelionės
Verslininkas V.Norkus yra išsiskyręs, jo suaugę vaikai šiltai bendrauja su Ana.
Susipažinę verslo kelyje, baltarusė ir lietuvis pamažu tapo bičiuliais, pajuto vienas kitam simpatiją, ėmė artimiau bendrauti. V.Norkus kviesdavo Aną pakeliauti po Italiją, Ispaniją, Azijos šalis.
Pamilusi lietuvį Vitebsko broilerių fabriko vadovė atrodė atjaunėjusi. Tačiau ji sulaukdavo ne tik komplimentų, o ir pavyduolių apkalbų. Jų strėlės sminga ir vykstant teismo procesui.
„A.Šareiko tapo provincialės sindromo auka. Iš čia jos egzotinių kurortų pomėgis. Ji nuėjo tipinį filmo „Maskva netiki ašaromis“ veikėjos kelią“, – aiškino teisės ekspertu prisistatęs anonimas.
Užkliuvo ir stilingas namas
Įsižiebę šilti jausmai paskatino mylimuosius kurti nuosavą būstą. Vitebske pora pasistatė 240 kvadratinių metrų ploto dviejų aukštų namą. V.Norkus rūpinosi namo statyba, samdė lietuvį architektą.
Dabar A.Šareiko ir V.Norkui žeriami priekaištai, kad jie neva pasistatė rūmus su brangia buitine technika.
Namas iš tiesų Vitebske išsiskiria šiuolaikiniu interjeru.
Nuotr. iš asmeninio albumo.
Nors buitinė technika nėra labai brangi, tardytojai įtariamųjų klausinėjo, kodėl jie pirko ne baltarusišką buitinę techniką.
Pora jau norėjo įteisinti savo ryšį. Vestuvių planus sugriovė suėmimai. Įkalinti mylimieji norėtų susituokti Minsko tardymo izoliatoriuje-kalėjime, bet jiems neleidžiama.
Laiške – įspėjimai tautiečiams
Vienintelis V.Norkaus ryšys su artimaisiais – laiškai. Verslininko duktė L.Norkutė kaskart džiaugiasi sulaukusi žinių iš tėvo. Lietuviui leidžiama rašyti tik rusų kalba. Pareigūnai laiškuose išbraukia, kas jiems nepatinka.
„Lietuvos rytui“ taip pat pavyko gauti V.Norkaus ranka rašytą laišką. Verslininkas įspėjo būti atsargius savo tautiečius, kurie mezga verslo ryšius su Baltarusija.
„Savo skaudžia patirtimi noriu perspėti verslininkus, dirbančius Baltarusijoje, dėl jų saugumo.
Verslo plėtra į Rytų kaimynes atrodo patraukli dėl kainų ir rinkos apimties. Dirbdamas Baltarusijos ir Rusijos rinkoje žinojau, kad gali būti laiku nesumokama už prekes, gali nuvertėti pinigai.
Tačiau yra ir kitokios rizikos. Apie ją buvau girdėjęs iš pačių verslininkų, bet maniau, kad manęs tai neliečia, nes neužsiimu jokiais kriminalais. Prekiavau, investavau ne vieną milijoną litų į naujus biurus, produktų sandėlius Baltarusijoje ir Rusijoje.
Nuo 1998 metų pradėjau dirbti su Vitebsko paukštynu. Tai buvo silpnas vidutiniokas rinkoje, kuriam neseniai buvo paskirta vadovauti veikli direktorė Ana. Jos vadovaujama gamykla padidino gamybą nuo 3 tūkstančių tonų iki 57 tūkst. tonų paukštienos per metus.
Daugiau kaip prieš dešimtmetį mes susiejome savo gyvenimus. Mus suartino panašus mąstymas ir abipusė simpatija. Mano gyvenimas pasidalijo į dvi dalis – Lietuvoje ir Baltarusijoje.
Paukštynas, kuriam vadovavo Ana ir kuris priklauso valstybei, tapo vienas geriausių šalyje. Gamykla buvo atnaujinta, tapo europinio lygio, jos vertė siekia kelias dešimtis milijonų eurų.
Ana buvo pripažinta Metų verslo moterimi, jai apdovanojimą įteikė pats Baltarusijos prezidentas“, – iš kalėjimo rašė V.Norkus.
Verslininkas dėstė, kaip 2013 metais paukštyne prasidėjo patikrinimai ir truko net pusantrų metų. Buvo tikrinami vis tie patys dokumentai.
„Kiekviena komisija atrodė vis piktesnė, nes nepavykdavo rasti nusižengimų. Kai kurie tikrintojai privačiai pripažino, kad tikrinama tik tai, kas susiję su mano bendrovėmis.
Iš tikrintojų lūpų liejosi ir keiksmažodžiai – jiems bet kokia kaina reikėjo ką nors surasti.
Kažkam labai trukdė ne tik paukštyno veikla, bet ir prie jo baigiama statyti nauja šiuolaikiška pašarų gamykla.
2014 metais viena fabriką tikrinusių komisijų pareiškė, kad laimėtas pašarų pirkimo konkursas yra nusikalstamas. Jis susijęs su mano vadovaujamos bendrovės antrine Rusijos įmone, kuri laimėjo konkursą tiekti pašarams premiksą (mišinį, dedamą į kombinuotuosius pašarus. – Red.).
Tikrintojų manymu, neteisėta buvo tai, kad premiksas pasiūlyme buvo brangesnis nei vienos privačios Baltarusijos bendrovės.
Pirkimo komisijai toks kaltinimas pasirodė keistas, nes mūsų bendrovė pasiūlė premiksą su sojomis, o konkurentai – su kviečių sėlenomis.
Nupirkus premiksą be sojų vėliau jų reikia papildomai pirkti ir dėti į pašarus, kad būtų reikiamas baltymų kiekis. Taigi išeitų brangiau“, – aiškino A.Norkus, nesuvokiantis, už ką yra kalinamas Baltarusijoje.
Už grotų – dvejus metus be įrodymų
* Bendrovės „Lukas“ direktorius Vidmantas Matulaitis Minsko kalėjime praleido dvejus metus.
* 2003 metais Baltarusijoje V.Matulaitis buvo sulaikytas ir apkaltintas tarptautinės nusikalstamos grupuotės sukūrimu ir vadovavimu jai.
* Baltarusijos firmoms popierių pardavinėjusios įmonės vadovas taip ir neišgirdo jokių įrodymų, kad jis – mafijos galva.
* Galiausiai prokurorai patikėjo, kad lietuvis mažai kuo galėjo prisidėti prie neva Baltarusijos mokesčių grobstymo, todėl verslininkas tegavo 2,5 metų kalėjimo.
* Lietuvis pirma laiko buvo išleistas dėl amnestijos, kuri buvo suteikta pergalės Antrajame pasauliniame kare 60-mečio proga.