„Daug kas priklauso nuo kultūros ministro, tiesą sakant, yra
dar daug teisinių, nuosavybės dalykų, bet sprendimas bus priimtas
tikrai“, – žurnalistams penktadienį teigė meras.
Pasak jo, skulptūros kurį laiką dar pabus savivaldybės
įmonės „Grinda“ aikštelėje. R.Šimašius taip pat sveikino
paveldosaugininkų sprendimą, sakydamas, kad tai yra tas atvejis, kai
„teisė vejasi realybę“.
„Realybė yra 1990-ųjų kovo 11-ąją pasakyta, kad Lietuva yra
nepriklausoma, ir natūralu, kad tam tikrų dalykų nebelieka ir
nebeliks. Kita realybės dalis įtvirtinta pernai liepą, kai Žaliojo
tilto skulptūros buvo nukeltos ir pats stebėjau, kad visa tai
sklandžiai vyktų. Turbūt buvo tuomet labai aišku, kad jos tenai ir
nebegrįš“, – sakė meras.
Vicemeras Valdas Benkunskas tvirtino, kad skulptūros bent
kelerius metus dar galėtų būti saugomos savivaldybėje, vėliau jos
galėtų būti atiduotos, pavyzdžiui, Nacionaliniam dailės muziejui
ar kitam valstybinės reikšmės muziejui, bet ne privačiai
įstaigai. Tačiau net ir tokiu atveju savivaldybė keltų tam tikras
sąlygas.
„Pirmiausia, turi būti tinkamas turinys, pasakant, kad
sovietmečiu menininkai buvo prievartaujami kurti ideologinį meną,
kuris turėjo aiškų prievartinį kontekstą, – svarstė vicemeras.
– O tuos privačius muziejus, kurie siektų padidinti savo
patrauklumą ir tik biznį padaryti iš to, kol kas laikome
nuošalyje, ir net nesvarstomi tokie variantai. Metus, dvejus arba
trejus tos skulptūros dar gali būti ten, kur yra.“
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba šią savaitę
pasiūlė naikinti Žaliojo tilto skulptūrų teisinę apsaugą –
galutinį sprendimą, išlaukus trijų mėnesių apskundimo terminą,
turės priimti kultūros ministras Šarūnas Birutis. Jis žadėjo
neprieštarauti paveldosaugininkų nuomonei.
Daugiau nei 60 metų ant Žaliojo tilto Vilniuje buvusios
sovietinės skulptūros nukeltos pernai liepą, motyvuojant, kad jos
yra avarinės būklės ir kelia pavojų saugumui. Jų nukėlimo
oponentai argumentavo, kad skulptūros buvo neatskiriama tilto dalis
bei kaltino valdžią politikavimu ir istorinių sąskaitų
suvedinėjimu.
Vilniaus savivaldybė buvo sulaukusi kelių pasiūlymų atiduoti
ar parduoti skulptūras, tarp jų – iš Grūto parko, liberalo
Vilniaus tarybos nario Vidmanto Martikonio, taip pat skulptūras
priglausti siūlėsi Rusijos atstovai – Sovetsko miesto vadovas,
Pskovo jaunimo organizacija.
Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius,
darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo
tilto pastatytos 1952 metais. Pasisakantieji už nukėlimą sako, kad
skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones,
kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.