Šeštadienį „tvarkiečių“ tarybos patvirtintoje kongreso
darbotvarkėje numatyta pasirašyti ceremonialą „Laisva Tauta ir
klestinti Valstybė“ su kitomis politinėmis jėgomis.
Partijos Informacinio centro vadovas Vidmantas Staniulis
BNS sakė, kad šį susitarimą pasirašys partijos ir apie 30-ies
organizacijų atstovai, tačiau kol kas jų neįvardijo.
Pasak jo, tų organizacijų nariai jau dalyvauja kuriant
„tvarkiečiams“ rinkimų programą, jų pasiūlyti atstovai
kandidatuos rinkimuose į Seimą.
„Partijos juridinis statusas niekaip nesikeis. Visa tai
nesusiję su partijos noru reorganizuotis ir tai nėra daroma siekiant
išvengti atsakomybės teisiniuose procesuose“, – patikino
V.Staniulis.
„Tvarkiečiai“ deklaraciją pasirašys su tomis
organizacijomis, kurios atsiliepė į partijos pirmininko Rolando
Pakso viešą kvietimą „kartu jungtis už tikrai nepriklausomą,
demokratiniais pagrindais sutvarkytą, socialiai jautrią ir
solidarią, teisingumu ir žmogiškumu grindžiamą valstybę“.
„Tvarkos ir teisingumo“ kongresas vyks kovo 19 dieną.
R.Paksas šią savaitę yra patikinęs, kad „Tvarka ir
teisingumas“ neketina jungtis su kitomis partijomis. Anksčiau šią
savaitę R.Paksas BNS įvardijo partijos tikslus turėti 20 tūkst.
narių. Šią savaitę paskelbtais Teisingumo ministerijos duomenimis,
„Tvarkai ir teisingumui“ priklauso apie 13 tūkst. narių.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pernai gruodį valdančiajai
partijai „Tvarka ir teisingumas“ pareiškė įtarimus dėl
prekybos poveikiu ir pinigų plovimo. Įtarimai politinei partijai,
kaip juridiniam asmeniui, pateikti atliekant 2014 metų pabaigoje
pradėtą didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl prekybos
poveikiu.
STT šią savaitę kaip specialųjį liudytoją apklausė ir patį
R.Paksą. STT teigia tirianti duomenis, kad „Lietuvos ryto“
vadovas Gedvydas Vainauskas sutarė su R.Paksu, kad šis už kyšį
paveiks Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos
darbuotojus, jog šie leistų pradėti eksploatuoti „Norfos“
parduotuvę Prienuose. G.Vainauskui šiame tyrime jau pareikšti
įtarimai. Prokurorai ketina kreiptis į Europos Parlamentą dėl
R.Pakso neliečiamybės panaikinimo, kad jam galėtų pareikšti
įtarimus.
Darbo partija, kuriai teisėsauga buvo pareiškusi įtarimus kaip
juridiniam vienetui, teisme išvengė bausmės, nes susijungusi su
dukterine Leiboristų partija reorganizuota į naują juridinį
vienetą. Teismas šiuo pagrindu Darbo partijos atsakomybės
nevertino.