Jos – lyg kelis kartus žiūrėtas filmas, tačiau apie jas šią savaitę padiskutuoti Vyriausybėje susirinko aukšti valdžios žmonės. Būtent jų pažadai ir sukėlė klausimų – ar beatodairiška pagalba čigonams nedidina atskirties tarp jų ir likusių vilniečių?
Vicemeras G.Paluckas ir ištarė žodį „diskriminacija“. Tik šį kartą ne čigonų, o kitų vilniečių. Ir ji esą bus pozityvi. Štai tokia žodžių ekvilibristika.
Mat savivaldybė sumanė iš taboro išsikelti norinčius čigonus rikiuoti į atskirą eilę dėl socialinio būsto ir kompensacijų už jį. Taip esą per trejus metus tikimasi perpus sumažinti taboro gyventojų.
Atskiroje eilėje įrašytiems čigonams nereikės metų metus laukti socialinio būsto bendroje eilėje kaip kitiems varguoliams.
Pirmiausia tokia žinia papiktins laukiančius socialinio būsto. Nepatiks ir butus turintiems vilniečiams. O ar gali patikti tokia privilegija, teikiama narkotikų prekeivių vardą pelniusio taboro gyventojams?
O savivaldybė kaip niekur nieko dėsto: artimiausiu metu iš taboro išsikrausto dvi šeimos. Per šiuos ir ateinančius metus planuojama į geresnę gyvenamąją aplinką ir sąlygas iškeldinti 30 šeimų su vaikais – 100-120 asmenų.
Jau dėl pirmųjų persikėlėlių kaimynai kelia nepasitenkinimo bangas, o kas bus, kai vilniečiai sužinos, kad čigonams valdžia sudarė išskirtines sąlygas ir skyrė būstą be eilės?
Dabartinė Vilniaus valdžia kritikuoja pirmtakus – esą siųsti į taborą traktorius ir buldozerius, ardyti nelegaliai pastatytas lūšnas nebuvo integracija.
Tačiau ar bus patenkinti vilniečiai, išgirdę, kad savivaldybė čigonų integracijai, švietimui, narkotikų prevencijai, taborui sutvarkyti ir kitoms reikmėms planuojama skirti apie 0,7 mln. eurų?
Tautinių mažumų departamentas čigonų bendruomenių švietimui ir tradicijoms išsaugoti per dvejus metus žada skirti dar iki 120 tūkst. eurų.
Ar iš tiesų tai padės integruoti čigonus į visuomenę, kai jos atstovai nuolat iš savivaldybės sulaukia atsakymų, kad kiemų duobėms lopyti, žvyrkeliams asfaltuoti lėšų nėra ir greitai nebus?
Atskirtį turbūt tik didins ir medikų pažadas sveikatos paslaugas čigonams teikti prie taboro kursuojančiame autobuse.
Ką į tai pasakys vilniečiai, eilėse prie gydytojų kabinetų laukiantys valandų valandas? Kaip reaguos artimieji staiga susirgusio žmogaus, kurie greitosios pagalbos laukė 22 minutes, nors 800 metrų atstumu yra ligoninė? Geriau ir neklausti.
Viską sudėjus į krūvą geriau pasiteirauti – ar tuo keliu einame? Juk žarstant pažadus taboro gyventojams ir prisidengiant čigonų integracija į visuomenę, deja, atskirtis tik didinama.
„Sostinė“
