Jos – lyg kelis kartus žiūrėtas filmas, tačiau apie jas šią savaitę
padiskutuoti Vyriausybėje susirinko aukšti valdžios žmonės. Būtent jų
pažadai ir sukėlė klausimų – ar beatodairiška pagalba čigonams nedidina
atskirties tarp jų ir likusių vilniečių?
Vicemeras G.Paluckas ir ištarė žodį „diskriminacija“. Tik šį kartą ne
čigonų, o kitų vilniečių. Ir ji esą bus pozityvi. Štai tokia žodžių
ekvilibristika.
Mat savivaldybė sumanė iš taboro išsikelti norinčius čigonus rikiuoti į
atskirą eilę dėl socialinio būsto ir kompensacijų už jį. Taip esą per
trejus metus tikimasi perpus sumažinti taboro gyventojų.
Atskiroje eilėje įrašytiems čigonams nereikės metų metus laukti
socialinio būsto bendroje eilėje kaip kitiems varguoliams.
Pirmiausia tokia žinia papiktins laukiančius socialinio būsto. Nepatiks
ir butus turintiems vilniečiams. O ar gali patikti tokia privilegija,
teikiama narkotikų prekeivių vardą pelniusio taboro gyventojams?
O savivaldybė kaip niekur nieko dėsto: artimiausiu metu iš taboro
išsikrausto dvi šeimos. Per šiuos ir ateinančius metus planuojama į
geresnę gyvenamąją aplinką ir sąlygas iškeldinti 30 šeimų su vaikais –
100-120 asmenų.
Jau dėl pirmųjų persikėlėlių kaimynai kelia nepasitenkinimo bangas, o
kas bus, kai vilniečiai sužinos, kad čigonams valdžia sudarė išskirtines
sąlygas ir skyrė būstą be eilės?
Dabartinė Vilniaus valdžia kritikuoja pirmtakus – esą siųsti į taborą
traktorius ir buldozerius, ardyti nelegaliai pastatytas lūšnas nebuvo
integracija.
Tačiau ar bus patenkinti vilniečiai, išgirdę, kad savivaldybė čigonų
integracijai, švietimui, narkotikų prevencijai, taborui sutvarkyti ir
kitoms reikmėms planuojama skirti apie 0,7 mln. eurų?
Tautinių mažumų departamentas čigonų bendruomenių švietimui ir
tradicijoms išsaugoti per dvejus metus žada skirti dar iki 120 tūkst.
eurų.
Ar iš tiesų tai padės integruoti čigonus į visuomenę, kai jos atstovai
nuolat iš savivaldybės sulaukia atsakymų, kad kiemų duobėms lopyti,
žvyrkeliams asfaltuoti lėšų nėra ir greitai nebus?
Atskirtį turbūt tik didins ir medikų pažadas sveikatos paslaugas
čigonams teikti prie taboro kursuojančiame autobuse.
Ką į tai pasakys vilniečiai, eilėse prie gydytojų kabinetų laukiantys
valandų valandas? Kaip reaguos artimieji staiga susirgusio žmogaus,
kurie greitosios pagalbos laukė 22 minutes, nors 800 metrų atstumu yra
ligoninė? Geriau ir neklausti.
Viską sudėjus į krūvą geriau pasiteirauti – ar tuo keliu einame? Juk
žarstant pažadus taboro gyventojams ir prisidengiant čigonų integracija
į visuomenę, deja, atskirtis tik didinama.
„Sostinė“