Knygų įvairovės Norvegijos kalėjime galėtų pavydėti ne viena Lietuvos provincijos biblioteka. Čia yra ir lietuviškų knygų lentyna, kurioje galima rasti Henriko Radausko eilėraščių rinktinę ir Antano Šapokos „Lietuvos istoriją“. Bet ne akademinė literatūra ar poezijos klasika labiausiai domina lietuviškai skaitančius nuteistuosius.
Čia populiariausia knyga yra Dailiaus Dargio „Tikroji Daktarų istorija“ ir nuo jos ne ką mažiau atsiliekantis to paties autoriaus romanas „Vilniaus bomberio išpažintis“.
Bibliotekoje galima rasti lietuvių kalba detektyvų, knygų apie mafiją ir nusikalstamo pasaulio asmenybes, tokių kaip Valerijaus Karyševo „Samdomas žudikas gyvas?“ ar „Rusų mafija 1991 – 2014“. Nereikėtų manyti, kad nuteistieji lietuvių kalba skaito tik kriminalinio turinio literatūrą, mat bibliotekos lentynoje guli ir gerokai suskaityta Antoine'o de Saint-Exupery knyga „Mažasis princas“.
Itin populiarios lietuvių kalba išleistos ir Dao Browno knygos „Da Vinčio kodas“, „Angelai ir Demonai“, „Skaitmeninė tvirtovė“. Norvegijoje bausmę atliekančius lietuvius neabejotinai domina ir kelionių literatūra – lentynoje galima rasti ir Martyno Starkaus knygą „Vieną kartą Pietų Amerikoje“, Ievos Rutės „Išskirtinės kelionės. Indija. Tibetas. Mianmaras. Nepalas.“
Lukiškėse – nemarus F.Dostojevskis
Lukiškių kalėjimo bibliotekoje dirbanti Katažina Jurkėnienė teigė, kad nuteistieji skaito pačią įvairiausią literatūrą – nuo ajurvedos filosofijos iki Fiodoro Dostojevskio.
„Itin populiarios Levo Tolstojaus, Edmundo Malūko knygos, labai mėgstami Dano Browno, Johno Irvingo romanai. Nuteistųjų mėgstamas rašytojas Viktoras Hugo, iš rankų į rankas keliauja ir Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo knyga „Dvylika kėdžių“, – pasakojo K.Jurkėnienė ir pridūrė, kad nepamiršti ir lietuvių literatūros klasikai – įkalinimo įstaigoje skaitoma Bernardo Brazdžionio poezija ir Antano Škėmos kūryba, Pasaulio literatūros klasikos serijos kūriniai, enciklopedijos.
Šiuo metu, anot bibliotekininkės, susidariusi eilė norinčiųjų perskaityti Gregorio Deivido Robertso romaną „Šantaramas“, kurio pagrindinis herojus pabėgo iš geriausiai saugomo Australijos kalėjimo ir nelegaliai atsidūrė Bombėjuje. Čia ir prasidėjo jo „tikrasis“ gyvenimas: prekyba ginklais, žmonėmis ir narkotikais, pagalba vargšams, meilė Indijai ir vienai moteriai.
Dažni bibliotekos lankytojai – nuteistieji, kurie mokosi nuotoliniu būdu. Jie pageidauja akademinės literatūros. „Vienas nuteistasis šiuo metu intensyviai mokosi hebrajų kalbos, tad jam reikia specialios literatūros, žodyno“, – kalbėjo bibliotekininkė.
Pasak jos, knygas noriai skaito įvairaus amžiaus nuteistieji, pasitaiko ir tokių atvejų, kad skaitymo džiaugsmą žmonės atranda tik patekę į įkalinimo įstaigą.
Nepilnamečiams – pasakos
„Turime rūpintis ir pas mus patekusiais nepilnamečiais. Jiems visada stengiuosi pasiūlyti lengvesnio turinio knygų, pasakų. Juk jiems ir taip čia nelengva, tad gal bent skaitymas suteiks šiek tiek šviesesnių spalvų. Juk daugelis iš jų gal ir namuose nematė nieko šviesaus“, – kalbėjo K.Jurkėnienė.
Lukiškėse bausmę atliekantys nuteistieji gali naudotis Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondais. Užsakytos knygos iš šios bibliotekos atkeliauja tiesiai į kameras.
„Labai stengiuosi atsižvelgti į kiekvieno skaitytojo pageidavimus ir parūpinti dominančią knygą. Kartais net mano pačios vyras pusiau juokais paskambinęs klausia, ar vėl dirbsiu viršvalandžius. Tiesiog labai mėgstu savo darbą“, – kalbėjo bibliotekininkė.
„Lukiškėms savo knygų padovanojau pats“
Knygų „Tikroji Daktarų istorija“ ir „Vilniaus bomberio išpažintis“ autoriaus Dailiaus Dargio nestebina, kad jo knygos itin populiarios įkalinimo įstaigose. Anot jo, šias knygas galima rasti ne tik Skandinavijos šalių, bet ir Ispanijos kalėjimuose, o Lukiškių kalėjimui jis pats dovanojo kelis leidinių egzempliorius.
„Džiausiuosi, kad paskatinau žmones skaityti, tai rodo, kad darbas nenuėjo veltui. Mano knygos – ne fantastika ar grožinė literatūra, tai dokumentika, skaitytojai nori sužinoti, kaip viskas buvo iš tiesų. Pats gavau daugybę laiškų iš skaitytojų, kurie tikino gyvenime nemėgę skaityti, bet mano knygos tai pakeitė“, – kalbėjo D.Dargis.
„Kaune mano knyga apie Henriką Daktarą buvo šluojama iš lentynų vien dėl to, kad kiekvienas norėjo ką nors sužinoti apie savo kaimyną, kuris jiems kėlė kažkokių įtarimų, ar pasitikrinti, ar nusikalstamo pasaulio veikloje nedalyvavo koks giminaitis, kuris atrodė įtartinas“, – pasakojo D.Dargis.
Moterų kolonijoje mėgsta meilės romanus
Panevėžio moterų pataisos namų direktoriaus pavaduotoja Regina Stankuvienė teigė, kad dalis nuteistųjų įkalinimo įstaigoje turi neabejotinai daugiau galimybių šviestis nei laisvėje.
„Turime dvi bibliotekas – viena jų yra pirmajame korpuse, kuriame kali moterys, pirmą kartą atliekančios bausmę, antroji – kitame korpuse, ja naudojasi jau nebe pirmą kartą bausmę atliekančios moterys. Taip pat turime mažą biblioteką Vaiko ir motinos namuose. Ten yra vaikiškos literatūros, piešimo ir kitų edukacinių priemonių.
Turime ir atskirą bibliotekos padalinį ten, kur moterys atlieka bausmes iki 90-ties parų“, – sakė pašnekovė. Jos teigimu, bendras bibliotekų fondas sudaro daugiau kaip 6 tūkst. leidinių, iš kurių apie 5 tūkst. – grožinė literatūra.
Panevėžyje bausmę atliekančios nuteistosios pačios darbuojasi bibliotekoje. „Kaip prieš daugybę metų, taip ir šiandien labai populiarūs meilės romanai. Matyt, moterys juose randa šilumos ir grožio. Mane visada tai labai stebino, bet moterys noriai skaito kriminalinę literatūrą, tikiuosi, ne tam, kad ko nors pasimokytų“, – juokavo pašnekovė.
Panevėžio pataisos namuose populiarūs detektyvai, noriai skaitoma psichologinė literatūra. Skaitytojų eilė nusidriekė prie neseniai išleistos „Žiedų valdovo“ trilogijos.
Pravieniškėse – „Valstybės žinios“
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Stankevičius, paklaustas, kokias knygas dažniausiai skaito nuteistieji, sakė: „Mūsų įstaigos sektorių bibliotekose populiariausi žanrai yra detektyvai, istorinė ir psichologinė tematika. Taip pat nuteistieji dažnai ateina paskaityti laikraščių ar žurnalų.“
Anot jo, lankančių biblioteką asmenų skaičius sektoriuose skirtingas, tačiau bibliotekomis naudojasi maždaug 20–30 proc. visų nuteistųjų, o skaitytojų amžius labai skirtingas. „Vyresni skaitytojai mieliau skaito periodinius leidinius, istorinius ir detektyvinius romanus. Jaunesni – psichologinę, fantastinę literatūrą. Visų įstaigos bibliotekų bendrą knygų fondą sudaro daugiau kaip 30 tūkst. knygų.“
Dažniausiai, anot pašnekovo, nuteistieji pageidauja naujausių, reklamuojamų knygų. „Įstaiga pagal finansines galimybes pildo knygų fondus, pagrindinis naujų knygų gavimo būdas – įvairių organizacijų parama. Stengiamės užtikrinti nuolatinį didžiausių dienraščių ir žurnalų tiekimą į bibliotekas, taip pat „Valstybės žinių“ leidinius, kad nuteistieji galėtų susipažinti su besikeičiančiais teisės aktais.“
Pravieniškių bibliotekose esama literatūros ir užsienio kalbomis – anglų, rusų, vokiečių, prancūzų.
