Mugė vyko Anikės aikštėje ir jos prieigose (Turgaus, Sukilėlių, Teatro, Žvejų gatvėse). Prekybininkai kvietė miestiečius bei miesto svečius pasitikti pavasarį, juk Kazimierinės – pirmoji po ilgos žiemos prabundančio uostamiesčio šventė. Šiais metais mugėje buvo galima paragauti košės, blynų, alaus ir karšto vyno.
Kaziuko mugės svečių laukė ne tik amatininkai, bitininkai, tautodailininkai, ūkininkai, kepėjai bei kiti darbsčiausieji, bet ir visam šventiniam savaitgaliui paruošta koncertinė programa, pramogos ir įvairiausios rungtys visai šeimai. Šventėje susirinkusieji ne tik grožėjosi įvairiais amatininkų dirbiniais, bet ir linksmai trypčiojo pagal mugėje grojančią muziką, kurią skleidė ne tik koncertuojantys senjorai, bet ir gatvės muzikantai.
Štai mugėje su šeima vaikščiojusi Gintarė teigė, jog į šventę neinanti kasmet ir esanti čia reta lankytoja, tačiau šiemet, nepabūgusi didelio žmonių kiekio, džiaugėsi nusipirkusi medinių šaukštų, kaip sakė, „sriuboms virti“ bei saldumynų dukrytei. Prekybininkai džiaugėsi gausiomis, išskirtinių smulkmenų ieškančiomis žmonių miniomis, visi dalinosi gera ir pakilia nuotaika.
Didžiausios eilės nusidriekė prie lietuviškų kepinių – įmantrių riestainių, bandelių, sausainių ir riestainių.
Prekybininkė Leokadija taip pat džiaugėsi galimybe suteikti šilumos aplinkiniams savo originaliais moliniais, įvairiausiais vardais išpuoštais puodeliais ir noriai dalinosi savo mintimis: „Žmonių gausybė, tik prekyba einasi ne per geriausiai. Po truputį žmonės eina ir nusiperka“.
Sekmadienį lankytojų lauks staigmenos, koncertai, prizai ir siurprizai bei įvairios pramogos, ypač mažųjų – juos antrąją šventės dieną teatro aikštėje lauks mugės draugai iš „Zebriuko namų“.
