Vilniaus valdžiai pareiškus, kad sulaukė nurodymų
„derinti“ renovuojamų mokylų sąrašą su Seimo nariais,
situaciją aiškintis pradėjo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros
komitetas (ŠMKK), ministerijos paprašęs pateikti išsamius duomenis
apie lėšų renovacijai paskirstymą.
Šią savaitę komitete pristatytos suvestinės, kiek įvairiais
laikotarpiais investicijų, skaičiuojant vienam mokiniui, teko
visiems Lietuvos rajonams, o šiemetinių lėšų grafike ir
daugiausiai, ir mažiausiai lėšų gaunančios savivaldybės patenka
į apygardas, kuriose buvo išrinkti valdančiųjų atstovai.
Švietimo ir mokslo ministrė tvirtina, kad lėšos mokyklų
renovacijai paskirstomos skaidriai, o renovuotinus objektus teikia
pačios savivaldybės, kuriose valdančioji dauguma, be kita ko, gali
skirtis su į Seimą išrinkto atstovo partine priklausomybe.
„Yra visa medžiaga, analizė, visi žemėlapiai, jei jie turi
kokius nors sąrašus ar pasidalijimus, tegu jie tai ir parodo, aš
jų nesu mačiusi, ministerijoje aš jų nemačiau, man į kabinetą
niekas nebuvo pateikęs. Žmonės, kurie dirba, valdininkai, jie
skaičiuoja, niekada nėra finansuotas nė vienas projektas, jei nėra
savivaldybės paraiškos, tai yra tai, ką aš žinau“, – BNS
sakė A.Pitrėnienė.
Liberalų sąjūdžio atstovas Gintaras Steponavičius tvirtina,
kad lėšos keliauja į rajonus, kuriuose išrinkti valdančiųjų
atstovai. Komiteto posėdyje jis sakė, jog valdančiųjų atstovai
gauna „krepšelį“, kurį esą gali skirti tam tikriems savo
apygardų objektams, taip užsitikrindami gyventojų dėkingumą ir
per ateinančius rinkimus – balsus.
„Daugiau kaip šimto įstaigų praėjusių metų skirti pinigai
renovacijai per visą Lietuvą rodo, kad iš esmės pinigai skirstomi
pagal valdančiųjų įgeidžius ir norus. Viena konkreti maždaug 230
tūkst. eurų suma (anksčiau – milijonas litų) kasmet yra
atiduodama vadinamajai valdančiosios koalicijos Seimo narių
dispozicijai, kad Seimo narys galėtų tuos pinigus savo noru kaip
geradaris nunešti į norimas įstaigas ir tikėtis paramos“, –
BNS tvirtino G.Steponavičius.
„Tokia sistema, neparemta jokiais kriterijais, veši šioje
Vyriausybėje, ir ji rodo, kad pinigai švaistomi, nes skiriami ne
toms mokykloms, kur objektyviai seni langai ir mokosi po penkis
šimtus ir daugiau vaikų, o pustuštėms mokykloms“, – kalbėjo
liberalas.
Pagal ŠMM pateiktą medžiagą, savivaldybėms priklausančioms
įstaigoms, t. y. gimnazijoms bei mokykloms, iš viso skirta beveik
8,5 mln. eurų. Investicijos buvo nukreiptos ir į didmiesčių, ir į
rajonų mokyklas.
Lėšų dydžiu išsiskiria: Vilkaviškio rajone esančios
Kybartų K.Donelaičio gimnazijos rekonstrukcijai skirta per 550
tūkst. eurų – Vilkaviškio apygardoje kelias kadencijas iš eilės
yra išrinktas premjeras Algirdas Butkevičius; trims mokykloms
Ukmergės rajone iš viso teko apie 600 tūkst. eurų – čia
planuoja kandidatuoti Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta
Graužinienė.
Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos sporto salės priestato
statybai teko 490 tūkst. eurų, čia išrinktas opozicijos atstovas
konservatorius Jurgis Razma, Kauno rajono Garliavos meno mokyklai
rekonstruoti skirta 350 tūkst. eurų, čia į Seimą išrinktas
konservatorius Donatas Jankauskas. Šilutės Vydūno gimnazijai
tvarkyti teko 289 tūkst. eurų, Šilutės rajonas patenka į dvi
apygardas, jose rinkimus laimėjo valdančiųjų „tvarkiečių“
atstovai.
Komiteto reikalavimu duomenis apie ankstesnių metų bei numatytas
investicijas pateikusi ŠMM nurodo, kad šiemet vienam mokiniui
didžiausios investicijos teks Birštone (960 eurų), Rietave – 860
eurų, Skuodo rajone – 590, Telšių, Rokiškio ir Vilniaus
rajonuose – po 500 eurų, skaičiuojant vienam mokiniui. Iš viso
šiemet iš švietimo srities investicijų programos nieko nenumatyta
skirti Širvintų, Šiaulių, Molėtų, Ignalinos, Alytaus rajonams,
Neringai. MNeringai.
Ministerijos duomenimis, iš viso 2013-2016 metais Birštono
švietimo įstaigos sulaukė 533 tūkst. eurų investicijų, Rietavo
– 841 tūkst. eurų, Skuodo rajono – 1,2 mln. eurų, Rokiškio
rajono – 1,7 mln. eurų, Telšių rajono – 2,6 mln. eurų,
Vilniaus rajono – 3,7 mln. eurų.
Tarp investicijų lyderių vienmandatininkų figūruoja
valdančiųjų atstovai. Prienų–Birštono rinkimų apygardoje
išrinktas socialdemokratų frakcijai priklausantis Andrius Palionis,
Skuodo–Mažeikių – švietimo ministrės pareigas praėjusių
metų vasarą pradėjusi eiti „darbietė“ A.Pitrėnienė, Telšių
rajone ,– „darbietis“ Valentinas Bukauskas.
Vilniaus savivaldybė prieš mėnesį sakė sulaukusi
ŠMM nurodymo su konkrečiais valdančiųjų atstovais „derinti“
sąrašą mokyklų, kurias ketinama renovuoti, bet ministerijos
atstovai tokius kaltinimus paneigė.
Už švietimą sostinėje atsakingas Vilniaus vicemeras
konservatorius Valdas Benkunskas BNS teigė, kad savivaldybė,
sulaukusi ministerijos prašymo pateikti renovuotinų
mokyklų sąrašą, tai padarė, tačiau tuomet ministerijos atstovai
savivaldybei pateikė kitą sąrašą, kuriame iš viso 1,77 mln.
eurų konkrečioms mokyloms esą siūlo skirti Seimo nariai.
Sąraše, kurį BNS perdavė vicemeras, prie
konkrečių mokyklų pavadinimų ir joms siūlomų skirti lėšų
įrašyti Seimo valdantieji, daugiausia – švietimo ir mokslo
ministrės „darbietės“ A.Pitrėnienės partijos kolegos.
V.Benkunsko nuomone, šiais veiksmais ministerija tarp
valdančiųjų bando įtvirtinti „politinę prekybą“ siekdama
rinkėjų palankumo prieš Seimo rinkimus. Anot jo, ministerijos
pateiktame sąraše nėra prasčiausios būklės ugdymo įstaigų,
kurias savivaldybė siūlytų renovuoti.
Tuo metu švietimo ir mokslo viceministrė „darbietė“
Genoveita Krasauskienė, vadovaujanti komisijai, kuri tvirtina
finansavimą įstaigoms modernizuoti, tikina, kad ministerija jokių
nurodymų savivaldybėms nėra davusi.
ŠMM patvirtintoje Švietimo įstaigų modernizavimo programoje
numatoma, kad planuojamas modernizuoti švietimo įstaigas turi
atrinkti savivaldybės, vadovaudamosis programoje patvirtintais
atrankos kriterijais. Pasak G.Krasauskienės, šios tvarkos laikomasi
kasmet. Anot jos, programai šiemet Seimo patvirtintu sprendimu visoms
šalies ugdymo įstaigoms modernizuoti skirta beveik 13,6 mln. eurų.
Lėšos tam numatytos valstybės biudžete, Valstybės
investicijų programoje, savivaldybių biudžete, kt.