„Sunku skaičių pasakyti, bet gal apie dešimtį susirinktų.
Tai daugiau kultūros veikėjai. Ir aš manyčiau, turiu tokią
nuojautą, kad jie ten buvo, būtent atsirado tame žurnale tam
tikrais tikslais ar juos kompromituoti, ar juos pritraukti, kadangi
jie turintys įtakos visuomenėje, kad savo naudai galėtų KGB
panaudoti“, – LRT televizijai sakė T.Burauskaitė.
Kaip televizijai sakė buvęs departamento direktorius,
parlamentaras Arvydas Anušauskas, spausdinto sąrašo pabaigoje yra
keletas visuomenėje gerai žinomų pavardžių, du asmenys jau yra
mirę, likę yra gyvi, tačiau šios pavardės įrašytos ranka.
„Yra ir gyvųjų, kurių pavardės įrašytos ranka prie
spausdinto sąrašo, pačios paskutinės. Koks motyvas tai nulemia,
kodėl tai padaryta, man kelia klausimų“, – televizijai sakė
A.Anušauskas.
Pasak A.Anušausko, prieš žlungant Sovietų sąjungai, Lietuvos
KGB darbuotojai bylas naikino, apie 5 tūkst. bylų išvežė į
Maskvą – jos saugomos Rusijos archyvuose.
Skaičiuojama, kad per pusę amžiaus Lietuvoje veikė per
tūkstantį agentų.
Per daugiau nei trejus metus su pertraukomis paskelbta informacija
yra apie asmenis, užverbuotus, kaip manoma, per karą ir pokariu.
Šiemet turėtų pasirodyti žinių apie agentus, informatorius ir
kitus slaptuosius KGB bendradarbius iš 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių.
2012 metų rudenį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimo centro (LGGRTC) pradėtame skelbti sąraše, kuris prieinamas
svetainėje kgbveikla.lt, šiuo metu yra lygiai 1000 agentų
pavardžių. 1987 metais KGB parengtame dokumente iš viso, kaip
teigta, yra 1669 pavardės.
KGB dokumentai pradėti viešinti Seimui papildžius Liustracijos
įstatymą. Tam buvo įkurta speciali svetainė kgbveikla.lt.
LGGRTC tikrina, analizuoja ir skelbia buvusios Sovietų Sąjungos
specialiųjų tarnybų dokumentus.