Per savo šventę prezidentė vilkėjo to paties kirpimo tamsiai mėlynu kostiumėliu, tapusiu savotiška jos uniforma.
Griežta biurokratė, kuri niekuomet nenuryja nuoskaudų, nesiteisina, neatsakinėja į nesuderintus klausimus ir esą nedaro klaidų. Taip pat neturi asmeninio gyvenimo, neatostogauja ir nešvenčia sekmadienio.
„Į Turniškes savaitgaliui ji išsiveždavo šūsnis dokumentų“, – prisiminė buvęs prezidentės atstovas spaudai, dabartinis Seimo narys Linas Balsys.
Kilmės paslaptys
D.Grybauskaitės prezidentavimas į Lietuvą grąžino sovietmečio elito tradicijas, kai apie vadovų asmeninį gyvenimą ir kilmę nebuvo žinoma beveik nieko.
D.Grybauskaitė gimė 1956 metų kovo 1 dieną Polikarpo Grybausko, buvusio sovietinio partizano, veikusio Liudiškių miškuose prie Šeduvos, pokario laikų milicininko, vėliau apsivilkusio NKVD seržanto uniformą, ir pardavėjos Vitalijos Korsakaitės šeimoje.
Faktus apie tėvą ir jo biografiją D.Grybauskaitė neigė netgi tada, kai Ypatingajame archyve buvo surasta P.Grybausko asmens byla.
„Ar tiesa, kad mano tėvas esą buvo NKVD seržantas? Netiesa. Pokario metais būdamas 17–18 metų dirbo ugniagesiu“, – klaidino rinkėjus D.Grybauskaitė antrą kartą siekdama prezidento posto. Tada jau buvo paviešinta ir jos tėvo priesaika saugoti NKVD (sovietų represinės struktūros) paslaptis.
D.Grybauskaitė visuomet buvo pristatoma kaip vienturtė dukra ir tik prieš pat 2014 metų prezidento rinkimus paaiškėjo, kad ji turi brolį Albertą, vargingai gyvenantį Daukniūnų kaime.
Juodu – vieno tėvo, bet skirtingų motinų.
A.Grybauskas pasakojo, jog jis Dalytę nuvesdavo į darželį, kai jį, paauglį, tėvas atsivežė į Vilnių.
Suvargęs, akivaizdžiai girtaujantis vyras pasakojo, kad mėgino aplankyti seserį Vilniuje, bet Prezidentūros apsauga jį be skrupulų išvijo lauk.
Apie mamos giminę prezidentė buvo atviresnė.
Žurnalistams buvo pranešta, kad Korsakų giminė yra iš Biržų rajono. 2015 m. kovo 11-osios išvakarėse D.Grybauskaitė staiga pareiškė, kad jos senelis Petras Korsakas buvo tremtinys.
„Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistinis tyrimas atskleidė išskirtines tos tremties aplinkybes.
Ypatingajame archyve saugoma byla, kurioje rašoma, jog prezidentės senelis buvo 1945 m. suimtas, įkalintas, o po to ir nuteistas šešeriems metams priverstinių darbų Vorkutos lageriuose už tai, kad vokiečių okupacijos metais dalyvavo baudėjų būrio veikloje, vyko į užduotis prieš sovietinius partizanus ir jų rėmėjus, su suimtaisiais elgėsi sadistiškai.
Tačiau po keturių mėnesių lageryje lietuvis pasiskundė silpna sveikata ir ta dingstimi esą buvo paleistas namo, į Lietuvą.
Čia P.Korsakas, nepaisant silpnos sveikatos, susilaukė dar vienos dukros.
Komjaunimo veikėja
Prezidentės gimtasis miestas – Vilnius. Ji užaugo sovietmečiu gerokai apleistame sostinės centre, kur P.Grybauskas gavo butą tiesiai prieš tuometę Ryšių ministeriją (dabar ten įsikūrusi Sveikatos apsaugos ministerija), kur dirbo vadovybės vairuotoju.
1963 metais D.Grybauskaitė buvo priimta į tais laikais prestižinę S.Nėries mokyklą ir mokėsi ten su sovietinio partinio ir kultūros elito atžalomis.
Nors jos pasiekimai buvo vidutiniški, Grybce klasėje vadinta mergaitė buvo sportininkė ir aktyvi komjaunuolė, mokyklos komjaunimo komiteto narė.
Užsirekomendavo kaip politiškai patikima, todėl būdama vos devyniolikos įsidarbino Valstybinės filharmonijos Kadrų skyriaus inspektore prižiūrėti po pasaulį gastroliavusių, todėl specialiųjų tarnybų akylai saugomų artistų.
Pavadino „piterskaja“
Tuomet prasidėjo pati mįslingiausia D.Grybauskaitės biografijos dalis, apie kurią ji pasakoja lakoniškai: „Dirbau ir mokiausi.“ Mokslai vyko Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) A.Ždanovo universiteto vakariniame skyriuje, o dirbo kailių fabrike laborante.
Žurnalistų kalbinti D.Grybauskaitės dėstytojai ir bendradarbiai pasakojo, kad D.Grybauskaitė Leningrade gyveno ne bendrabutyje, o kažkokiame lyg neprivačiame bute.
Kai ją išrinko Lietuvos prezidente, radijo stoties „Echo Moskvy“ redaktorius Aleksejus Venediktovas džiugiai pareiškė: „Taigi ji mūsiškė, „piterskaja“.“ Jis turėjo galvoje, kad kaip tik tuo metu, tik KGB mokykloje, Leningrade mokėsi ir dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bei jo artimiausios aplinkos žmonės.
Į partiją įstojo jauna
Būdama 23 metų D.Grybauskaitė Rusijoje buvo priimta į komunistų partiją.
Tai išskirtinis atvejis, nes tokių jaunų komunistų buvo ypač mažai. Sutapimas: V.Putinas komunistu tapo irgi 23-ejų.
Tačiau jo partiškumas – normalus. KGB paslaptys ne komunistams nebuvo atveriamos.
Apie savo komunistinę veiklą D.Grybauskaitė autobiografijoje rusų kalba rašė: „Buvau fabriko sienlaikraščio redkolegijos narė, buvau paskaitų darbininkams organizatorė, liaudies kontrolės narė.“ 1980 m. ši studentė vyko į turistinę kelionę į Vengriją.
Įsilaužė į interneto svetainę
Pernai įsilaužus į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro interneto svetainę buvo įdėtas Leningrado vidaus reikalų valdybos 1982 m. gegužės 22 d. pranešimas A.Ždanovo universiteto rektoriui, kad tikrinant dokumentus viešbutyje „Pribaltijskaja“ buvo sulaikyta pil. D.Grybauskaitė, Polikarpo, gimusi 1956 m. kovo 1 d., kuri vakarojo su trimis suomių turistais ir dviem laisvo elgesio moterimis.
Prierašas ranka bylojo, kad „KGB kuratoriaus nurodymu tyrimas nutrauktas“.
Pareiškimo nėra
D.Grybauskaitės išstojimo iš komunistų partijos gretų data taip pat nežinoma.
Anot jos, „su Mykolu Burokevičiumi nekolaboravau, o 1989 m. gruodžio mėn. prisijungiau prie atskilusios LKP (kuriai vadovavo A.Brazauskas) ir gavau laikiną pažymėjimą“.
Tai išgirdęs signataras ir LKP atsiskyrimo nuo SSKP dalyvis Bronislovas Genzelis pareiškė, kad jokie laikini pažymėjimai LKP nariams nebuvo dalijami.
Išstojantys iš SSKP rašė pareiškimus. Tokio D.Grybauskaitės pareiškimo Ypatingajame archyve nėra.
