Paso kitų įrašų skyriuje ir asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje siūloma galimybė piliečio pageidavimu pateikti kitos kalbos rašmenimis parašytas neoficialias asmenvardžių formas.
VLKK posėdyje patvirtino, kad ji laikosi nuostatų, kurios buvo suformuluotos teikiant išvadas dėl anksčiau Seime įregistruotų asmenvardžių reglamentavimą numatančių įstatymų projektų.
VLKK pritaria pagrindinei įstatymo projekto nuostatai, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis. Tačiau, atsižvelgdama į visuomenės poreikius, VLKK siūlo įstatymų leidėjui numatyti kelias išimtis.
Pirma, užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamame asmens dokumente gali būti įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami).
Antra, su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
VLKK atkreipia dėmesį, kad įstatymo projekte numatoma galimybė nesiremiant jokiu dokumentu visų piliečių asmenvardžius paso kitų įrašų skyriuje ir kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje pateikti perrašytus kitos kalbos rašyba gali iškreipti lietuvišką vardyną.
VLKK nuomone, būtų netikslinga ir nereikalinga įstatymu nurodyti lietuvių kalbos abėcėlės raidžių skaičių, – lietuvių kalbos raidynas yra įteisintas norminiame leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, patvirtintame Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1996 metų nutarimu. Be to, abėcėlė pateikiama gramatikose ir žinynuose, t. y. kalbos veikaluose.
