„Kreipimasis į Europos Komisiją gali būti tik tokiu atveju,
kai yra identifikuojamos labai aiškūs argumentai, jog yra neigiamas
poveikis atskiroms sritims: žmonių gyvenimui, sveikatai ir taip
toliau. Ūkio ministerija nerado tokių pagrindimų ir pasiūlė
nesikreipti, Vyriausybė pritarė pasitarime“, – BNS sakė
Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.
Ūkio ministerija nurodė, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant
į sveikatos, energetikos, transporto, aplinkos, turizmo ir žemės
ūkio srityse atlikto tyrimo rezultatus, kurio metu nebuvo nustatyta,
kad dabartinė vasaros ir žiemos laiko įvedimo sistema darytų
neigiamą poveikį ūkio sektoriams bei turėtų neigiamą poveikį
žmonių sveikatai.
Tyrimas buvo atliktas po to, kai pernai lapkritį
Seimas priėmė nutarimą ir pasiūlė Vyriausybei žengti žingsnius
pakeičiant Europos Sąjungos direktyvą dėl laiko ir leidžiant
Lietuvai nuspręsti pačiai, kokiu laiku gyventi.
Ūkio viceministras Marius Skarupskas teigė negalįs pasakyti,
kuriam laikui diskusijos šiuo klausimu baigėsi.
„Diskusiją vėl bet kada gali inicijuoti Seimo nariai“, – BNS
sakė jis.
Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į
pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko
juostą.
Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse,
keičiamas dukart per metus. Tai daroma vykdant ES direktyvą dėl
vasaros laiko. Direktyvos galiojimas yra neribotas. Briuselis kas
penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros
laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas.
Vasaros laikas kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį,
pasukant laikrodžio rodykle valanda prie į priekį, o atšaukiamas
paskutinį spalio sekmadienį.