Tokius duomenis atskleidžia teismų statistika, kurią naujienų
agentūros BNS prašymu pateikė Nacionalinė teismų administracija.
Prašymų mažėja
2015 metais prokurorai į teismus kreipėsi 10 tūkst. 272 kartus,
prašydami sankcionuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos
informacijos kontrolę. Užpernai tokių prašymų buvo 12 tūkst.
332, 2013 metais – 14 tūkst. 526.
Nacionalinės teismų administracijos atstovė spaudai Živilė
Navickaitė-Babkin BNS teigė, kad ne visi prašymai yra susiję su
telefoninių pokalbių pasiklausymu – didelė dalis jų yra tik dėl
abonento buvimo vietos nustatymo techninėmis priemonėmis. Be to,
nemažai jų susiję su jau anksčiau taikytų sankcijų pratęsimu ar
pakartojimu.
Jos teigimu, didžioji dalis priemonių susijusios su korupcijos,
prekybos narkotikais, nusikalstamų organizacijų veiklos tyrimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus
teigia, kad sumažėjęs prašymų skaičius „rodo atsakingesnį
požiūrį į šių priemonių taikymą“.
„Prokurorai prieš teikdami prašymus teisėjams, pirmiausia
juos apsvarsto, tada išsamiai surašo, pateikia visą būtiną
informaciją ir pagrindimą, kodėl ši priemonė reikalinga.
Teisėjams priimant sprendimus svarbiausia įsitikinti, kad yra
faktinis pagrindas įtarti asmenį rengiant, darant ar padarius rimtas
nusikalstamas veikas ir nėra galimybės sėkmingai nustatyti šių
faktų kitais būdais“, – teigia R.Norkus BNS atsiųstame
komentare.
Jo teigimu, prie pokalbių klausymosi mastų mažėjimo prisidėjo
ir pernai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu surengtas
teisėjų bei prokurorų pasitarimas, kuris suorganizuotas po
BNS publikacijos apie pokalbių klausymosi mastus.
Teismų praktika nesikeičia
Anot stebėtojų, nauja statistika rodo, kad teismai dar pernelyg
lengva ranka tvirtina prokurorų prašymus: pernai atmesti 136
prašymai, tai sudaro tik 1,3 procento. 259 atvejais prašymai
tenkinti iš dalies, šeši nenagrinėti.
Panašios proporcijos buvo ir 2014 metais, tuomet pareiškimai
visiškai patenkinti 11 tūkst. 975 atvejais, patenkinti iš dalies
203 atvejais. Teismai prokurorų prašymus atmetė 154 kartus, tai
sudarė 1,2 procento.
„Teigiami sprendimai priimami taip dažnai, kad galima manyti,
jog teismai tiesiog neturi laiko gilintis“, – BNS sakė Vilniaus
universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto
docentas Kęstutis Girnius.
K.Girnius pavojinga pavadino praktiką, kad teisėsaugai
leidžiama klausytis ne tik įtariamųjų, bet ir kitų asmenų
pokalbių telefonu.
„Būtų svarbu ištirti, koks procentas klausytų pokalbių veda
iki nusikaltimų išaiškinimo, o kiek baigiasi visiškai
bergždžiai“, – sakė jis.
Anot K.Girniaus, problemų dėl pokalbių klausymosi mastų yra ir
Vakarų šalyse, tačiau jose dėmesys žmonių privatumui yra
didelis, tai rodo ir nauja byla JAV, kur informacinių technologijų
milžinė „Apple“ atsisako pareigūnams leisti prieiti prie
užšifruotų duomenų išmaniajame telefone „iPhone“, kurį
naudojo San Bernardino išpuolio vykdytojas.
Jo teigimu, Jungtinėse Valstijose daugiausia klausimų kelia
menkai kontroliuojamas saugumo tarnybų, pirmiausia Nacionalinė
saugumo agentūros (NSA), vykdomas šnipinėjimas, tačiau „teismai
žiūri truputį atsargiau“.
Diskusijos dėl pokalbių pasiklausymo pastaruoju metu vėl
suaktyvėjo, kai BNS paskelbė Druskininkų mero Ričardo Malinausko
pokalbių su premjeru, aplinkos ir ūkio ministrais išklotines.