Anot jo, tuomet Sovietų Sąjunga visam pasauliui skelbė, kad ji yra demokratinė, pripažįstanti visas laisvojo pasaulio vertybes. Bet kiek ji leidžia veikti kitiems, niekas nedrįso išbandyti.
„Mes ėjome į priekį, kaip išminuotojai. Nežinodami sprogs, ar ne. Jei duodate laisvę, mes ją imame visą. Jei siūlote persitvarkyti, mes tvarkomės iki galo.
Kiti patraukė paskui mus, kai kelias buvo jau pramintas. Nors vėliau savo nepriklausomybę skelbę estai ir latviai, dėl viso pikto, tai darė atsargiau“, – Klaipėdos universiteto menų akademijos salėje susirinkusiems žmonėms kalbėjo Lietuvos istorijos kūrime dalyvavęs buvęs politikas.
Į diskusijų klubo „Politika gyvai“ organizuotą pokalbį su V.Landsbergiu tema „Kovo 11–oji. Gyventi“ susirinko apie 100 daugiausia vyresniojo amžiaus klaipėdiečių, kurie patys buvo istorinių dienų liudytojai. Tačiau jiems buvo įdomu išgirsti šalies nepriklausomybės paskelbimo aplinkybes iš paties V.Landsbergio lūpų.
Profesorius paaiškino, kodėl Nepriklausomybės atkūrimas buvo paskelbtas būtent kovo 11–ąją ir negalėjo būti skelbiamas vėliau.
Būtent tą dieną buvo sušauktas Sovietų Sąjungos liaudies deputatų suvažiavimas, kuris komunistų partijos lyderį Michailą Gorbačiovą turėjo išrinkti SSRS prezidentu.
Lietuvos Sąjūdžio vadovai suprato, kad žinodama nuotaikas Lietuvoje, Sovietų Sąjungos valdžia savo prezidentui galėjo suteikti tokius įgaliojimus, kurie būtų jam leidę mūsų nepriklausomybės siekius karine jėga užsmaugti dar jų net nepaskelbus.
Apie tai, kad Lietuva paskelbė Nepriklausomybę, SSRS liaudies deputatų suvažiavimą informavo keli specialiai ten nusiųsti deputatai, nes Lietuvos delegacija svetimos valstybės valdžios susirinkime nusprendė nebedalyvauti.
Po Lietuvos žingsnio Maskvoje kilo sąmyšis. SSRS valdžia nežinojo, ko griebtis. Nuo grubaus karinio atsako ją stabdė pasaulio šalių dėmesys Lietuvai.
Tik po 3 dienų SSRS liaudies deputatų suvažiavimas ryžosi spręsti Lietuvos klausimą ir paskelbė panaikinantis Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos sprendimą dėl nepriklausomybės atstatymo, nors pasaulio akyse buvo aišku, kad SSRS nebeturėjo teisės panaikinti nepriklausomybę susigrąžinusios kitos valstybės sprendimo.
„Vėliau mes dar juokavome, kad karštligiškai sprendimo ieškojusi Sovietų sąjunga net tris dienas pripažino Lietuvos nepriklausomybę“, – sakė V.Landsbergis.
Jis apgailestavo, kad tuomet Rusijoje prasikalę demokratijos daigai šiandien vėl yra lyg užasfaltuoti: „Po Sausio 13–osios tragedijos Lietuvoje į Maskvos gatves išėjo 700 tūkst. žmonių protesto demonstracija. Šiandien kažin ar 7 tūkstančiai išeitų“.
V.Landsbergiui baigus pasakojimą pasipylė žmonių rašteliai. Pranešėjas buvo klausinėjamas ir apie šiandienos aktualijas, tačiau įprastai politiniu kandumu pasižymintis profesorius išliko diplomatiškas ir kritikuoti šiandieninės Lietuvos socialdemokratų koalicijos valdžios nesileido.
Paklaustas, kodėl Lietuva pirmauja savižudybių skaičiumi, šalies gyvenime politinę įtaką neabejotinai dar turintis buvęs Tėvynės sąjungos konservatorių partijos lyderis save kukliai įvardino muziku ir sakė šiuo klausimu galįs pasakyti tik savo asmeninę nuomonę.
Beužsimezgantį diskusijų klubo žadėtą pokalbį su V.Landsbergiu netikėtai nutraukė vakaro vedėjos vaidmenį atlikusi tautiniu kostiumu pasipuošusi Seimo narė Agnė Bilotaitė.
„Kas norės, aš į klausimus koridoriuje galėsiu atsakyti“, – dėl A.Bilotaitės verdikto nejaukiai pasijuto ir pats V.Landsbergis
Profesoriaus prisiminimų vakaro pabaiga virto konservatorių partijos renginiu, o į sceną prisistatyti buvo pakviesti Tėvynės sąjungos kandidatai Klaipėdoje esančiose vienmandatėse rinkimų apygardose, apie kuriuos diskusijų klubo žadėtame susitikime su V.Landsbergiu nebuvo nė žodžio.
