Anot jo, tuomet Sovietų Sąjunga visam pasauliui skelbė, kad ji yra
demokratinė, pripažįstanti visas laisvojo pasaulio vertybes. Bet kiek
ji leidžia veikti kitiems, niekas nedrįso išbandyti.
„Mes ėjome į priekį, kaip išminuotojai. Nežinodami sprogs, ar ne. Jei
duodate laisvę, mes ją imame visą. Jei siūlote persitvarkyti, mes
tvarkomės iki galo.
Kiti patraukė paskui mus, kai kelias buvo jau pramintas. Nors vėliau
savo nepriklausomybę skelbę estai ir latviai, dėl viso pikto, tai darė
atsargiau“, – Klaipėdos universiteto menų akademijos salėje
susirinkusiems žmonėms kalbėjo Lietuvos istorijos kūrime dalyvavęs buvęs
politikas.
Į diskusijų klubo „Politika gyvai“ organizuotą pokalbį su V.Landsbergiu
tema „Kovo 11–oji. Gyventi“ susirinko apie 100 daugiausia vyresniojo
amžiaus klaipėdiečių, kurie patys buvo istorinių dienų liudytojai.
Tačiau jiems buvo įdomu išgirsti šalies nepriklausomybės paskelbimo
aplinkybes iš paties V.Landsbergio lūpų.
Profesorius paaiškino, kodėl Nepriklausomybės atkūrimas buvo paskelbtas
būtent kovo 11–ąją ir negalėjo būti skelbiamas vėliau.
Būtent tą dieną buvo sušauktas Sovietų Sąjungos liaudies deputatų
suvažiavimas, kuris komunistų partijos lyderį Michailą Gorbačiovą turėjo
išrinkti SSRS prezidentu.
Lietuvos Sąjūdžio vadovai suprato, kad žinodama nuotaikas Lietuvoje,
Sovietų Sąjungos valdžia savo prezidentui galėjo suteikti tokius
įgaliojimus, kurie būtų jam leidę mūsų nepriklausomybės siekius karine
jėga užsmaugti dar jų net nepaskelbus.
Apie tai, kad Lietuva paskelbė Nepriklausomybę, SSRS liaudies deputatų
suvažiavimą informavo keli specialiai ten nusiųsti deputatai, nes
Lietuvos delegacija svetimos valstybės valdžios susirinkime
nusprendė nebedalyvauti.
Po Lietuvos žingsnio Maskvoje kilo sąmyšis. SSRS valdžia nežinojo, ko
griebtis. Nuo grubaus karinio atsako ją stabdė pasaulio šalių dėmesys
Lietuvai.
Tik po 3 dienų SSRS liaudies deputatų suvažiavimas ryžosi spręsti
Lietuvos klausimą ir paskelbė panaikinantis Lietuvos Aukščiausiosios
Tarybos sprendimą dėl nepriklausomybės atstatymo, nors pasaulio akyse
buvo aišku, kad SSRS nebeturėjo teisės panaikinti nepriklausomybę
susigrąžinusios kitos valstybės sprendimo.
„Vėliau mes dar juokavome, kad karštligiškai sprendimo ieškojusi Sovietų
sąjunga net tris dienas pripažino Lietuvos nepriklausomybę“, – sakė
V.Landsbergis.
Jis apgailestavo, kad tuomet Rusijoje prasikalę demokratijos daigai
šiandien vėl yra lyg užasfaltuoti: „Po Sausio 13–osios tragedijos
Lietuvoje į Maskvos gatves išėjo 700 tūkst. žmonių protesto
demonstracija. Šiandien kažin ar 7 tūkstančiai išeitų“.
V.Landsbergiui baigus pasakojimą pasipylė žmonių rašteliai. Pranešėjas
buvo klausinėjamas ir apie šiandienos aktualijas, tačiau įprastai
politiniu kandumu pasižymintis profesorius išliko diplomatiškas ir
kritikuoti šiandieninės Lietuvos socialdemokratų koalicijos valdžios
nesileido.
Paklaustas, kodėl Lietuva pirmauja savižudybių skaičiumi, šalies
gyvenime politinę įtaką neabejotinai dar turintis buvęs Tėvynės sąjungos
konservatorių partijos lyderis save kukliai įvardino muziku ir sakė šiuo
klausimu galįs pasakyti tik savo asmeninę nuomonę.
Beužsimezgantį diskusijų klubo žadėtą pokalbį su V.Landsbergiu netikėtai
nutraukė vakaro vedėjos vaidmenį atlikusi tautiniu kostiumu pasipuošusi
Seimo narė Agnė Bilotaitė.
„Kas norės, aš į klausimus koridoriuje galėsiu atsakyti“, – dėl A.Bilotaitės verdikto nejaukiai pasijuto ir pats V.Landsbergis
Profesoriaus prisiminimų vakaro pabaiga virto konservatorių partijos
renginiu, o į sceną prisistatyti buvo pakviesti Tėvynės sąjungos
kandidatai Klaipėdoje esančiose vienmandatėse rinkimų apygardose, apie
kuriuos diskusijų klubo žadėtame susitikime su V.Landsbergiu nebuvo nė
žodžio.