Antradienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė jos skundą dėl neva neišmokėtos algos Kauno apygardos teisme ir konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas buvo teisus siūlydamas N.Venckienei neišmokėtos algos reikalauti vadovaujantis Kompensacijos įstatymu.
Norėdama gauti pinigų N.Venckienė turės kreiptis į Kauno apygardos teismą, kuris apskaičiuotų nesumokėtos algos dydį ir apskaičiuotų kompensaciją.
Jei buvusi teisėja tai ir padarys, ji nesumokėtą atlyginimą atgaus per penkerius metus. Pirmais metais N.Venckienei būtų buvę sumokėta 5 procentai neišmokėto atlyginimo, antrais – 20 procentų, o likusiais – po 25 procentus.
Nuo teisėsaugos JAV pasislėpusi N.Venckienė yra apskaičiavusi, kad Kauno apygardos teismas jai yra skolingas 15 tūkstančių 516 eurų.
Tokia suma esą susidarė nuo 2009 metų sausio 1 dienos iki 2012 metų liepos 2 dienos, kai dauguma valstybės tarnautojų, tarp jų ir N.Venckienė, buvo priversti tenkintis sumažintais atlyginimais.
N.Venckienė savo prašymą sumokėti jai susidariusią skolą grindė 2013 metų liepos 1 dienos Konstitucinio teismo išaiškinimu, kuriuo pripažinta, kad žmonėms, kurie gauna atlyginimą iš valstybės biudžeto, jis buvo sumažintas nesilaikant proporcingumo principo.
Buvusios teisėjos skundą išnagrinėję teismai mano, kad N.Venckienei Kauno apygardos teismas gal ir liko skolingas, tačiau teisininkė kreipėsi ne tuo adresu.
Jai neišmokėtos atlyginimo sumos reikia reikalauti ne per teismus, o per savo buvusią darbovietę – Kauno apygardos teismą, nes pernai birželio 30 dieną Seimas priėmė Kompensacijos įstatymą, kuriame nurodomas visas kompensacijos išieškojimo mechanizmas.
Dėl antrojo N.Venckienės skundo, tariamai neišmokėto jai atlyginimo Seime, Vilniaus apygardos administracinis teismas yra nusprendęs kreiptis į Konstitucinį teismą.
Už pravaikštas Seime N.Venckienė reikalauja jai priteisti 29 tūkstančius 916 eurų.
Tiek jai esą liko skolinga valstybė nuo 2013 metų gegužės iki 2014 metų birželio 19 dienos, kai ji oficialiai vis dar buvo Seimo narė, nors darbo vietoje nesirodė.
Savo skunde N.Venckienė teigia, kad ji dirbo ir išvykusi, teikė įstatymų pataisas, kurių nė viena nebuvo priimta.
Priimdamas sprendimą kreiptis į Konstitucinį teismą, teisėjas Rytis Krasauskas neabejojo, kad į darbą neinančiam žmogui atlyginimas negali būti mokamas, bet suabejojo, ar Seimo statuto 15 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai.
Šiame straipsnyje numatytas tik atvejis, kad už tam tikrą praleistų posėdžių skaičių parlamentarui atlyginimas gali būti mažinamas trečdaliu, tačiau nėra aiškiai nurodyta, kaip alga turi būti mokama, jei Seimo narys iš viso nevaikšto į Seimo posėdžius.
„Seimo statute nėra aiškiai apibrėžta, pagal kurį straipsnį Seimo nariui gali būti nemokamas arba sustabdytas atlyginimas, todėl, teismo nuomone, Seimo statute turi būti sureguliuota tvarka ir nustatyta, kokiu atveju Seimo nariams atlyginimas gali būti iš viso nemokamas“, – aiškino teisėjas R.Krasauskas.
