Birželio 23-sios gatvės 8-uoju numeriu pažymėto namo Viršuliškėse gyventojai neatsidžiaugia savo bendrijos vadovų sumanumu. Įsteigus bendriją, buvo sudaryta puiki sutartis su šiukšlių išvežėjais. Bendrija namo, kuriame yra 80 butų, pasistatė tik vieną konteinerį ir sudarė sutartį išvežti šiukšles du kartus per savaitę – pigiai prasisukta!
Žinoma, gerėjant gyvenimui ir didėjant vartojimui tokio konteinerio beveik šimtui gyventojų neužtenka – šiukšlių nėra kur dėti. Išeitis paprasta – atliekas galima sumesti į gretimoje Statybininkų gatvėje esančius konteinerius – ten jų daugiau, už jas moka namas, kurį prižiūri administratoriai. Už rankų nenutverta, bet Statybininkų gatvės namo gyventojai pastebėjo, kad jų konteineris stebuklingai greitai užsipildo.
O taupi Birželio 23-sios bendrija savo konteinerį saugo, užrakinę spyna.
Taupo kitų sąskaita
Šis atvejis – dar ne pats blogiausias. Žukausko gatvės 49 namo 140 gyventojų bendrija pasisatė prie namų tik 1,1 kubinio metro talpos konteinerį ir taupo kitų namų sąskaita – tai teigė nustatę gretimą namą, į kurio konteinerį pilamos „svetimos“ šiukšlės, administratoriai.
Taip pat pastebėta, kad Žirmūnų gatvės 58, 60 namų bendrijos taip pat pila atliekas į kaimyninius konteinerius.
„Ne kartą mačiau, kaip žmonės iš tų namų ateina ir meta šiukšles į mūsų konteinerį. Jie taupo, o mes sumokame“, – piktinosi Žirmūnų g. 61 namo gyventojas Aundrius, mindžiukiavęs su šiukšlių pilnu maišeliu prie perpildyto jo namo konteinerio.
„Iš tiesų yra tokia praktika, ir ji labai bloga“, – pripažino atliekas išvežančios įmonės „Ecoservice“ Vilniaus padalinio komercijos vadovas Marius Katkus, „kai kurios bendrijos piktnaudžiauja tuo, kad komunalinių atliekų išvežimą reguliuojančiose taisyklėse nėra tiksliai nustatyti normatyvai, kokios talpos konteineriai turėtų būti pastatyti, pagal gyventojų skaičių ir kvadratūrą. Todėl meta atliekas į kitų namų konteinerius, kur žmonės sąžiningai moka pagal savivaldybės nustatytus įkainius kvadratiniam metrui, o vežėjai sąžiningai užtikrina didelio konteinerių kiekio dažną išvežimą tiems, kurie moka pagal tarifą kvadratiniam metrui. Be to, bendrija sako, kad mokės vežėjui tik už buitines atliekas ir sudaro tokią sutartį. Tarsi jie neturės stambiagabaritinių atliekų, nereikės konteinerių plauti, ir panašių paslaugų. Tačiau savo stambiagabaritines atliekas vis tiek neša prie kitų namų konteinerinių ar į rūšinių atliekų aikšteles, o šių atliekų išvežimo kaina tenka sąžiningiems gyventojams, kurie moka už tai. Tai iš esmės yra vagystė“.
Apteršė žaliąją liniją
M.Katkus teigė, kad apie tai ne kartą buvo perspėta Vilniaus savivaldybė, turinti prižiūrėti šiukšlių išvežimo tvarką, bet realių žingsnių prigriebti bendrijas nesiėmė.
Dėl netvarkos šiukšlių ūkyje kenčia ir A.Vivulskio gatvės 31-ojo namo gyventojai – gretimos, Muitinės gatvės 34-ojo namo bendrija pasistatė savo konteinerius ant kaimynų namo žaliosios linijos. Į A.Vivulskio gatvėje stovinčius konteinerius atliekas, net stambiagabaritines, pavasarį sutempia ir aplinkinių pirvačių namų savininkai.
„Jau neatsimenu, kiek raštų, skundų prirašėme savivaldybei, kad patrauktų konteinerius, pričiuptų sutarčių su šiukšlių išvežėjais nesudariusių namų savininkais. Veja prie mūsų namų – tikras sąvartynas. Ypač pavavarį, kai kaimyninių namų gyventojai apsikuopia, atsikrato šakų, senų baldų“, – piktinosi A.Vivulskio gatvės 31-ojo daugiabučio gyventojas Povilas.
Dvokas šv.Stepono gatvėje
Šiurpių vaizdų, ypač antradieniais ir šeštadieniais galima pamatyti Šv. Stepono gatvėje 11,13,15 – uoju numeriu pažymėtais namais. Iš aplinkinių būstų tik šie, administratorių prižiūrimi namai šioje vietoje turi pasistatę konteinerius.
Ir jie priversti mokėti šiukšlių vežėjams už visą gatvę, kentėti šiukšlyną ir smarvę. Konteineriai persipildo beveik per pusantros paros, nes aplinkinių namų bendrijos savo konteinerių neturi – esą jų nėra kur pastatyti.
Nesąžiningai šiukšlėmis atsikrato ne tik gyventojai, bet ir Švitrigailos gatvės 7 -uoju numeriu pažymėtame name įsikūrusios įmonės. Jų valytojai mėto atliekas į Švitrigailos gatvės 3-ojo ir 5-ojo namų konteinerius, todėl vaizdas prie šių daugiabučių anaiptol neįkvepia šių namų gyventojų tikėti šviesia ir švaria sostinės ateitimi.
Nesuvaldomas piktnaudžiavimas šiukšlių surinkimo ūkyje tapo rimtu iššūkiu sostinės tvarkdariams ir savivaldybei.
Ruošiamasi keisti tvarką
Valdas Juodis, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas:
„Savivaldybės atliekų tvarkymo operatorius privalo raštu informuoti atliekų turėtoją, taigi gyventojus apie numatomą padidinti naudojamų konteinerių kiekį ir talpą, ir ištuštinimo dažnumą bei nustatyti terminą, per kurį atliekų turėtojas turi patvirtinti tokį pasiūlymą.
Jei per nustatytą terminą atliekų turėtojas tokio pasiūlymo nepatvirtina, Savivaldybės atliekų tvarkymo operatorius turi teisę padidinti naudojamų konteinerių kiekį ir talpą, ir ištuštinimo dažnumą.
Atliekų turėtojai turi teisę kreiptis į tvarkymo operatorių dėl naudojamų konteinerių kieko ir talpos, ir ištuštinimo dažnumo sumažinimo.“
Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra nustačiusi maksimalų komunalinių atliekų tvarkymo tarifą, ir pavedusi atliekų tvarkytojams sudaryti sutartis su gyventojais ir įmonėmis.
Iki šiol Vilniaus miesto savivaldybė, negalėjo įtakoti sutarčių, sudarytų tarp gyventojų ar įmonių ir atliekų vežėjų, sąlygų, nes savivaldybė tiesiogiai nėra tokios sutarties šalis.
Pagal galiojančias atliekų tvarkymo taisykles gyventojai turi teisę atsisakyti didinti konteinerių skaičių, nes nenori daugiau mokėti, tuo tarpu atliekų vežėjas turi su tuo sutikti, nes kitu atveju jo paslaugų gali būti atsisakyta ir sutartį gyventojai ar įmonės gali sudaryti su kitu atliekų vežėju.
Dabartiniu metu spręsdama tokio pobūdžio problemas savivaldybė gali tik kreiptis į daugiabučio namo gyventojų bendriją ar namą administruojančią bendrovę ir siūlyti keisti atliekų tvarkymo sutarties sąlygas arba rinktis kitą atliekų vežėją, tačiau bet kokiu atveju sprendimo teisės savivaldybė neturi. Dabar konteinerių kiekį, tūrį, jų ištuštinimo dažnumą apsprendžia sutarties sąlygos tarp atliekų vežėjo ir gyventojo ar įmonės.
Vilniaus miesto savivaldybė rengia atliekų tvarkymo reformą, kurios vienas iš tikslų ir yra nustatyti pagrįstą rinkliavą gyventojams ir įmonėms.
Skaičiuojant rinkliavos dydį bus atsižvelgiama į atliekų susikaupimo normas (pavyzdžiui, butas daugiabučiame name, gyvenamasis namas, maitinimo įstaiga).
Remiantis atliekų susikaupimo normomis bus parinkti tam tikros talpos konteineriai, bus nustatytas atliekų išvežimo dažnumas. Jeigu bus pastebėta, kad konteineriai nuolat perpildomi, jie bus pakeisti didesniais arba padidintas jų ištuštinimo dažnumas. Tuo rūpinsis savivaldybė arba jos paskirtas juridinis asmuo“.
