Bet Lietuvoje yra šizofreniją varančios išvaizdos pastatas, kurio darbuotojai apie naująjį vadovą skaldo tokius anekdotus.
Tai – Generalinė prokuratūra. Jos vadovu tapęs Evaldas Pašilis, kalbama, būtent taip pasveikino savo naująjį pavaduotoją Ž.Radišauską, anksčiau pavadavusį Baudžiamojo persekiojimo departamento vadovą.
Sako, kad iš Ukmergės parsikviestas E.Pašilis norėjo dar vienu pavaduotoju paskirti savo kraštietį, bet sulaukė nuraminimo – nevark, surasime patys.
Kas tie geradariai, besirūpinantys, kad E.Pašilis nepersistengtų? Sako, kad tie patys, kurie už virvučių tampė ir jo pirmtaką iš Naujosios Akmenės D.Valį. Ne veltui prokurorų bosas kitiems su pasididžiavimu giriasi per dieną sulaukiantis net trijų (!) skambučių iš prezidentės patarėjų kabinetų. Bent jau taip kalbama.
Tačiau gal tik pikti liežuviai mala, kad E.Pašilis kulniuoja paklusniojo D.Valio pramintu keliu? Bet faktai byloja ką kita.
Ankstesnis prokuratūros vadovas susodino į aukštus postus ne geriausius, o ištikimiausius. Arba tuos, į kuriuos jam buvo bakstelėta pirštu. Neatsilieka ir naujasis bosas. Nors prieš tapdamas generaliniu prokuroru viešai dievagojosi, kad aukštus postus užims tik geriausieji, Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoju paskyrė ne konkursą laimėjusį T.Staniulį, o R.Bradūną.
Kam tie konkursai – juk R.Bradūnas net S.Daukanto aikštės palaikymą turi, ne veltui kadaise buvo minimas ir tarp kandidatų į visos Lietuvos prokuroro postą.
Tad neverta stebėtis premjero žodžiais, kad slapta ikiteisminio tyrimo informacija Prezidentūrai ant lėkštutės patiekiama. Nors tokie veiksmai mažų mažiausiai turėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas tarnyba, bet negi pats sau kelsi bylą?
Todėl neverta tikėtis, kad eilinį sykį eiliniam pėstininkui tapus eiliniu karaliuku šioje šachmatų lentoje kas nors pasikeis, nes viską lemia valdovė, kurios saulė iš S.Daukanto aikštės be perstojo plieskia į kreivus Generalinės prokuratūros langus.
