Vyriausybės informaciją trečiadienį išklausęs Sveikatos
reikalų komitetas patvirtino poziciją, kad sprendimas nesiimti
iniciatyvos dėl vasaros laiko atšaukimo priimtas neturint išsamios
informacijos apie sezoninio laiko poveikį sveikatai, taip pat
neatsižvelgus į gyventojų nuomonę.
„Vyriausybė nepilna apimtimi įgyvendino Seimo nutarimą, nėra
Švietimo ir mokslo ministerijos nuomonės, neišsami Sveikatos
apsaugos ministerijos (SAM) informacija. Kaip paaiškėjo iš Higienos
instituto, jie neturėjo visiškai jokių tyrimų Lietuvoje, surinko
mokslinius straipsnius, kurie publikuoti Europoje. Bet tai ne apie
Lietuvos gyventojų sveikatą, tai reiškia, kad SAM pasirašė
netinkamą dokumentą ir atliko šią pareigą aplaidžiai.
Todėl mes
prašome, kad nutarimas būtų įgyvendintas pilna apimtimi ir atlikta
gyventojų apklausa“, – BNS po posėdžio sakė komiteto vadovė
Dangutė Mikutienė
Posėdyje dalyvavęs Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis į
klausimą, kodėl sprendimas priimtas neatlikus gyventojų apklausos
sakė, jog „poveikis sveikatai nėra subjektyvus dalykas, kuris
nustatomas apklausiant žmones“.
Higienos instituto atstovė Raimonda Janonienė tvirtino, kad
Vyriausybei buvo pateikta analizė apie Europos mokslininkų darbus
dėl sezoninio laiko poveikio žmonių sveikatai, nes Lietuvoje tokių
tyrimų tiesiog nėra atlikta, o tiesioginio ryšio tarp laiko
pakeitimo ir sveikatos rodiklių mokslininkai neįžvelgia.
„Lietuvoje mokslinių tyrimų, kuriuose būtų vertinamas
vasaros laiko įvedimo poveikis žmonių sveikatai, nėra, todėl
teko daryti analizę tyrimų, kurie atlikti užsienio šalyse. Visos
valstybės, kurios yra atlikusios tyrimus, akcentuoja, kad nėra
aiškaus ryšio tarp vasaros laiko įvedimo ar atšaukimo poveikio ir
tam tikrų sveikatos rodiklių“, – aiškino R.Janonienė.
Pasak jos, rengiant analizę daugiausia remtasi Europos
valstybėse atliktais tyrimais, taip pat JAV.
Lietuvos Vyriausybė pirmadienį apsisprendė nesikreipti į
Europos Komisiją dėl laikrodžių sukiojimo įvedant bei atšaukiant
vasaros laiką. Pasak Vyriausybės kanclerio, kreipimasis galimas
pateikus aiškius argumentus dėl neigiamo poveikio atskiroms sritims:
žmonių gyvenimui, sveikatai ir taip toliau, bet Ūkio ministerija
tokių nerado.
Ūkio ministerija nurodė, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant
į sveikatos, energetikos, transporto, aplinkos, turizmo ir žemės
ūkio srityse atlikto tyrimo rezultatus. Nenustatyta, kad dabartinė
vasaros ir žiemos laiko įvedimo sistema darytų neigiamą poveikį
ūkio sektoriams bei turėtų neigiamą poveikį žmonių sveikatai.
Pernai lapkritį Seimas priėmė nutarimą ir pasiūlė
Vyriausybei žengti žingsnius pakeičiant Europos Sąjungos
direktyvą dėl laiko ir leidžiant Lietuvai nuspręsti pačiai, kokiu
laiku gyventi.
Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į
pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko
juostą.
Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse,
keičiamas dukart per metus. Tai daroma vykdant ES direktyvą dėl
vasaros laiko. Direktyvos galiojimas yra neribotas. Briuselis kas
penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros
laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas.
Vasaros laikas kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį,
pasukant laikrodžio rodykle valanda prie į priekį, o atšaukiamas
paskutinį spalio sekmadienį. Šiemet vasaros laikas bus įvestas
kovo 27 dieną.