Įvertinęs teismų praktiką, pirmosios instancijos teismo
sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo argumentaciją, Mokesčių
administratorius, naudodamasis priklausiančia teise teikti kasacinį
skundą, prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį
dalyje dėl civilinio ieškinio ir iš dalies tenkinti Vilniaus AVMI
civilinį ieškinį, priteisiant solidariai iš kaltų asmenų daugiau
kaip 174 tūkst. eurų į biudžetą mokėtino Gyventojų pajamų mokesčio,
kadangi kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta žala valstybės
biudžetui.
Kasaciniu skundu prašoma įvertinti, ar Lietuvos apeliacinis
teismas pagrįstai taikė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas,
nurodančias, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį,
palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis yra
išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo
požymių turinčios veiklos.
„Teikdama kasacinį skundą VMI rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo senato patvirtinta Teismų praktikos nusikalstamų veikų
finansų sistemai baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga.
Joje
konstatuota, kad Baudžiamojo kodekso 219 – 223 straipsniuose
numatytomis nusikalstamomis veikomis paprastai turtinė žala
valstybei padaroma nesumokėjus mokesčių ir nurodoma, kad kartais
teismai neteisingai laiko, kad kai kuriomis iš šių nusikalstamų
veikų žala valstybei, nesumokėjus mokesčių, nepadaroma, todėl
netiksliai pritaikomos Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio
nuostatos“, – sako Vilniaus AVMI Kontrolės departamento
direktorius Marius Žemgulis.