Posėdį pradėjusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pakvietė tylos minute pagerbti už Lietuvos laisvę žuvusius didvyrius ir į Amžinybę jau išėjusius Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus. Taip pat visus, kurie kovojo už valstybės Nepriklausomybės atkūrimą, kurie iki gyvenimo pabaigos tikėjo ir kūrė naują laisvą nepriklausomą Lietuvą.
„Per 26-erius valstybės kūrimo metus mes padarėme tikrai daug ir turime kuo didžiuotis. Lietuva grįžo į pasaulio valstybių bendriją kaip visateisė jos narė ir užima joje deramą vietą. Tokia mūsų valstybės sėkmė prieš pusšimtį metų atrodė kaip tolima ir graži svajonė“, – kalbėjo L.Graužinienė.
Seimo pirmininkė pabrėžė vietos bendruomenių svarbą.
„Veikdami bendruomenėje, žmonės sukuria tam tikrą socialinių santykių tinklą. Jis yra audžiamas iš narystės jausmo, bendro elgesio normų, kaimynystės ryšių, savanoriškos veiklos ir, svarbiausia, pasitikėjimo vieni kitais. Šis santykių tinklas sukuria vadinamąjį socialinį kapitalą – tam tikrus socialinius išteklius, kurie padeda žmogui spręsti tiek asmeninio, tiek bendruomenės gyvenimo problemas. Tokių galimybių žmonės neturėtų veikdami po vieną“, – sakė politikė.
Seimo pirmininkės nuomone, Vietos bendruomenių stiprybė įgyja naują reikšmę pasikeitus geopolitinei padėčiai, kai mūsų Rytų kaimynė Rusija ėmė laužyti tarptautinės politikos taisykles, kai į Europą plūsta šimtai tūkstančių karo pabėgėlių.
L.Graužinienė kalbėjo, kad Lietuva grįžo į pasaulio valstybių bendriją kaip visateisė jos narė ir užima joje deramą vietą. Tokia mūsų valstybės sėkmė prieš pusšimtį metų atrodė kaip tolima ir graži svajonė.
„Savąją valstybę atkūrėme tam, kad būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos tiek visos Tautos, tiek kiekvieno individo raiškai. Tam, kad valstybė atliktų šią paskirtį, reikalinga stipri pilietinė visuomenė“,- iš Seimo tribūnos pažymėjo L. Graužinienė.
Jaučiasi kaip televizijos projekte
Iš tribūnos kalbėjęs Kovo 11-osios Akto signataras Stasys Kropas atkreipė dėmesį, jog kurdama laisvą, konkurencingą valstybę, Lietuva praleido per daug progų, o pastaruoju metu labiausiai nuvilia politikavimas, persikeliantis net į verslą ir ekonomiką, sako
„Norėčiau pasakyti, kas mane labiausiai stebina ir nuvilia pastaruoju metu. Politikavimas. Sąjūdžio metais mes visi buvome politikai, tačiau politika buvo nukreipta viena kryptimi – Lietuvos naudai. Šiandien tokių politikų, atrodytų, visai nedaug, tačiau procesų ir institucijų, dirbančių politikai, skaičius tiesiog glumina“, – penktadienį Seime minint 26-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines teigė jis.
„Labai nuvilia, kai politikavimas persikelia į ekonomiką ir verslą reguliuojančių institucijų darbuotojų galvas ir iš jų girdžiu: „Kokie Jūsų reitingai, kokius pasiūlymus aš galiu pateikti politikams?“ Reitingai? Ar mes jau atsidūrėme televizijos projekte, kurio išlikimą lemia vienintelis faktorius – reitingai. Ar mes visi jau esame šou verslo dalis?“ – kalbėjo signataras.
Prisimindamas laiką, kai balsavo dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, S.Kropas tvirtino tuomet galvojęs apie stiprią valstybę, bet šiandienos statistiniai rodikliai esą kur kas geresni, nei tuomet galėjo svajoti.
Kita vertus, jis apgailestavo, kad praleista ir daug galimybių. Signataras sakė, kad nerimą kelia situacija švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.
„Metų metus vykstančios batalijos dėl švietimo sistemos modelio tiesiog gąsdina. Nepaprastai gerbiu Lietuvos mokytojus ir esu jiems dėkingas už įgūdžius, už žinias, kurios per visą darbo karjerą man leido dirbti labai įdomų ir turiningą darbą.
Aš dėkingas jums, mieli mokytojai ir už mano vaikų išsilavinimą, kurio dėka jie gali oriai gyventi ir dirbti mylimoje Lietuvos valstybėje. Tačiau man neramu dėl savo anūkų, nes nebežinau, kokius įgūdžius nuolat kintančioje Lietuvos švietimo sistemoje jie gaus. Jei norime švietimo kokybės pagerėjimo, griaukime ir statykime, tačiau tai reikia daryti ryžtingai“, – kalbėjo S.Kropas.
Anot jo, nuo nerezultatyvių kalbų kenčia ir sveikatos apsauga, „socialinė sistema vis labiau skatina išlaikytinius ir tampa stabdžiu darbo vietų kūrimui“.
„O juk visos šios sritys ir yra svarbiausios, kai kalbame apie šalies gyventojų bendrą pasitenkinimą valstybe“, – tvirtino signataras.
Ragino neblusinėti
Eurokomisaras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis Seime ragino gerbti žmogaus teises ir laisves, nebeskaičiuoti, kas daugiau, o kas mažiau nusipelnė laisvei.
Savo kalboje Kovo 11-osios Akto signataras vardijo daugybę nepriklausomybės atkūrimo laikų politikų pavardžių, sakydamas, kad „jie visi suaudė tokią Lietuvą ir nuklojo kelią iš tarybų Lietuvos į šiandienę respubliką, į tą respubliką, kurioje auga jaunas Lietuvos respublikos pilietis“.
„Jei taip pasižiūrėsime į problemą, atkris rūpestis skaičiuoti, nagrinėti, blusinėti biografijas ir žiūrėti, kaip čia buvo, kiek ten buvo kolaborantų. Ir jie buvo labai aiškūs – tai buvo LKP-TSKP ant platformos ir visi „jedinstvininkai“. Tai buvo ta nedidelė dalis ir būtent tada turime brėžti liniją – kolaboravo, o visa kita Lietuva buvo mūsų Lietuva“, – kalbėjo politikas.
Jis pabrėžė, kad jau atkuriant valstybę dokumente buvo pažymėta, kad balso teisę turi visi Lietuvos gyventojai, neskirstant jų pagal tautybę ar kitaip.
„Vasario 16-osios akte yra vienas labai svarbus momentas – kad valstybės pamatus turi nustatyti steigiamasis Seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas. Ne lietuvių, ne tam tikros dalies, visų gyventojų. Kokia gili demokratinė įžvalga“, – kalbėjo socialdemokratas.
„Labai svarbu matyti, kad mes jos (Lietuvos) nedalijame, o audžiame kaip tą juostą, gražią, su visom spalvom“, – sakė politikas.
Paminėdamas pastarąsias Lietuvos politines aktualijas, kai nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl kurortų apsaugos zonas naikinančio Vyriausybės nutarimo priėmimo buvo paviešinti politikų pokalbiai, V.P.Andriukaitis tvirtino, kad tokia situacija teisinėje valstybėje – neleistina.
„Teisinė valstybė reiškia, kad žmogaus orumas yra neliečiamas, tai reiškia, kas ten bebūtų, kokios slaptos stenogramos bebūtų platinamos, pažymos, to negali būti teisinėje valstybėje, nes žmogaus orumas neliečiamas. Neliečiamas žmogaus orumas socialiniuose tinkluose, neliečiamas niekur, gerbiant visų mūsų įsitikinimus, skirtingas nuomones ir pasaulėžiūras. Štai kodėl mes sakome, kad Lietuva eina tik tuo keliu, ir Lietuva gali drąsiai pasiryžti gerbti žmogaus teises ir laisves, gerbti kiekvieną pilietį. Tegyvuoja demokratinė parlamentinė Lietuva su kai kuriais pusiau prezidentinės valstybės bruožai“, – savo kalbą baigė V.P.Andriukaitis.
Galutinė kova su Sovietų sąjunga
Nors praėjo 25 metai nuo Sovietų sąjungos žlugimo, dar vyksta aršios kovos dėl jos palaikų palaidojimo, sakė Kovo 11-osios Akto signataras parlamentaras Emanuelis Zingeris.
„Šiais metais turime dar vieną minėjimą, 25 metai gruodžio 8 dieną (sueis) nuo Sovietų sąjungos pabaigos. Žiūrime, kokios vyksta aršios kovos dėl šios tikrai ne gėrio, o blogio imperijos palaikų palaidojimo. Ir jos vyksta visur“, – penktadienį per iškilmingą Seimo posėdį, skirtą 26-osioms nepriklausomybės atkūrimo metinėms, teigė E.Zingeris.
„Vyksta kova dėl galutinio Sovietų sąjungos palaidojimo“, – pabrėžė jis.
Anot politiko, vienas iš šios kovos ženklų – Ukrainos pilotės Nadijos Savčenkos teismas.
„Nadijos Savčenko likimas yra ženklas kovos su tuo numirėliu, su Sovietų sąjunga ir ta prievarta (...) Tai yra nelegalus žmogaus pagrobimas ir neteisingas jo teismas. Todėl solidarizuodamiesi su Ukraina, kuri kovoja už tą siaubingos 1917 metų bolševikų imperijos pabaigą, linkėdamas sėkmės, pasakysiu, kad mes turėsime jėgos palaikyti ir Europos Sąjungą, ir Europos Sąjungos kaimynus šitoje nelengvoje kovoje už žmogaus vertybes“, – kalbėjo E.Zingeris.
Ukrainos karo lakūnė N.Savčenko teisiama Rusijoje dėl dviejų rusų žurnalistų gyvybes nusinešusio incidento.
Mato susvetimėjimą
Esame laisvi tiek, kiek sugebame prisiimti atsakomybę už save ir kitus, Lietuvai minint 26-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines sako Vilniaus arkivyskupijos generalvikaras vyskupas Arūnas Poniškaitis.
Iškilmingame Kovo 11-osios minėjime Seime penktadienį kalbėjęs dvasininkas pabrėžė, kad tik įgyvendinant šią atsakomybę kasdienybėje „laikosi ir auga Lietuva“.
„Lietuvos tvirtumui ypač svarbus jos žmonių tarpusavio ryšys. Kai Kovo 11-ąją vėl kalbame apie meilę Tėvynei, prisimename, kad ši meilė atsiskleidžia ir konkrečiame santykyje su kitu žmogumi – tos pačios valstybės piliečiu“, – sakė A.Poniškaitis.
Jis taip pat teigė Lietuvą įsivaizduojantis ne kaip greitkelį, kuriuo galima greitai pasiekti savo tikslus, bet greičiau kaip Baltijos kelią, „kuriam nutiesti reikia visų, kiekvieno iš mūsų rankų“.
„Kaip Kovo 11-oji iš eilinės dienos tapo svarbia mūsų istorijos data, taip linkiu, kad kitame žmoguje vietoje eilinio praeivio išvystume svarbų bendrakeleivį. Mūsų bendrame laisvės kelyje tebūna išlygintos susvetimėjimo duobės“, – savo kalbą baigė dvasininkas.
Lietuva penktadienį mini Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Vytauto Landsbergio vadovaujama Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11-osios vakarą priėmė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo Aktą.
Juo paskelbta, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.
