Apžiūrėję kelias savivaldybės siūlomas vietas, Rotušės
aikštę paminklui pasiūlė Lietuvos politinių kalinių ir
tremtinių sąjungos bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimų centro vadovai.
Miesto meras Vytautas Grigaravičius sako, kad šis klausimas bus
teikiamas svarstyti savivaldybės tarybai.
„Nė viena mūsų pasiūlyta vieta svečiams nepatiko, tačiau
jie nusprendė, kad paminklas geriausiai tiktų šalia miesto
savivaldybės Rotušės aikštėje. Jų pasiūlymas bus teikiamas
miesto tarybai svarstyti. Kol kas kalbama tik apie pačią paminklo
vietą, vėliau bus skelbiamas idėjos bei statymo konkursas“, –
BNS sakė meras.
1945 metais lapkričio mėnesį įkurta Dainavos apygarda vienijo
apie 300 partizanų, kovojusių su sovietų okupantais. Apygarda
apėmė dabartinius Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonus bei su jais
besiribojančių Marijampolės, Šalčininkų ir Trakų rajonų dalį.
„Dainavos apygardoje pokario metais virė intensyviausios kovos.
Čia daugiausia žuvo sovietinių okupantų, kolaborantų bei
įvairių sovietinės valdžios pareigūnų. Čia daugiausia krito ir
laisvės kovotojų“, – BNS sakė Lietuvos gyventojų genocido ir
rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.
Jos teigimu, tai lėmė partizanų vadovybės nustatyti kovos
principai, griežta karinė tvarka, be to, būtent Dzūkijoje buvo
pačios geriausios partizanavimo sąlygos – miškingos kalvotos
vietovės, daugybė įvairių vietų ne tik slėptis, bet ir pasaloms
rengti.
Dalies Dzūkijos partizanų vadų gyvenimas buvo susijęs su
Alytaus miestu. Alytaus mokytojų seminarijoje dirbo apygardos vadas
Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
Dainavos apygarda praktiškai nustojo egzistuoti 1952 metų
rugpjūčio mėnesį, tačiau pavieniai partizanai Dzūkijoje veikė
iki 1954 metų vasaros pabaigos.