KT kartu pažymi, kad šio sprendimo įgyvendinimas pareikalaus
papildomų lėšų, todėl oficialiai jis įsigalios 2017 metų sausio
2 dieną. Nutarimu KT pasisakė dėl motinystės pašalpos, kuri
mokama už nėštumo ir gimdymo atostogų laiką – 70 kalendorinių
dienų iki gimdymo ir 56 (arba 70) kalendorines dienas po gimdymo.
Konstitucinio Teismo nutarime pažymima, kad pagal Konstituciją
valstybė turi pareigą kurti šeimai, motinystei, tėvystei ir
vaikystei palankią aplinką, o atostogos dirbančioms motinoms iki
gimdymo ir po jo „yra specifinė motinystės ir vaikystės apsaugos
priemonė, skirta dirbančios nėščios ir pagimdžiusios moters
ypatingos būklės ir sveikatos apsaugai, taip pat ypatingam motinos
ir vaiko ryšiui pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis užtikrinti“.
„Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius BNS teigė, kad patį
KT nurodymą įvykdyti ir sutvarkyti teisinę bazę neturėtų būti
sudėtinga. Tačiau svarbu, kiek tam prireiks papildomų lėšų –
„Sodra“ tai šiuo metu skaičiuoja.
„Mums įgyvendinti didelės problemos nebus, išskyrus, kiek tam
reikės lėšų – ar reiks skolintis, ar turėsime savų, gal būsime
jau subalansuoti. Kol kas sunku tai įsivertinti, kol nežinome
skaičių, bet pats techninis įgyvendinimas neturėtų būti
problema“, – BNS sakė M.Sinkevičius.
KT teigimu, sudarant sąlygas dirbančiai moteriai tam tikrą
laiką iki gimdymo ir po jo atsitraukti nuo darbinės veiklos, šių
atostogų apmokėjimas turi būti siejamas su dirbančios moters iki
atostogų gautu atlyginimu, o pagal ligšiolinę tvarką maksimali
motinystės pašalpa galėjo būti gerokai mažesnė už moters gauto
atlyginimo vidurkį.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, kiek jame
nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės
pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo
mėnesį galiojusių draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos (1,4
tūkst, eurų šiuo metu) pripažintas prieštaraujančiu
Konstitucijai.
KT nutarime pažymi, kad Seimas privalo nustatyti tokį teisinį
reguliavimą, pagal kurį šių atostogų apmokėjimas būtų siejamas
su dirbančios moters iki atostogų gautu atlyginimu. Kartu
Konstitucinis Teismas priminė, kad Seimas gali pasirinkti, iš kokių
šaltinių bus apmokamos dirbančių motinų atostogos iki gimdymo ir
po: jos gali būti finansuojamos biudžeto lėšomis; apmokamos
„Sodros“; gali būti pasirenkamas dar kitoks finansavimo modelis.
KT antradienį kitu nutarimu taip pat prieštaraujančiomis
pripažino šiuo metu jau nebegaliojančias teisės aktų nuostatas,
įtvirtinusias teisę gauti motinystės pašalpą neįgijus nustatyto
stažo dėl mokslo. Kaip pažymėjo KT, neleistinai buvo nustatytas
toks reguliavimas, kad dar studijuodamos dirbti pradėjusios moterys
atsidurdavo blogesnėje padėtyje nei tos, kurios įsidarbino po
atitinkamos mokyklos baigimo.
Anksčiau galiojo tvarka, kad moterims iki 26 metų, neįgijusioms
ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad mokėsi,
motinystės pašalpa buvo skiriama tik tuo atveju, jeigu jos
įsidarbindavo per tris mėnesius nuo mokyklos baigimo. Tais atvejais,
kai jaunos moterys įsidarbindavo prieš baigdamos atitinkamą
mokyklą, pagal teisinį reguliavimą joms motinystės pašalpa
negalėjo būti skiriama.
Šiuo metu tvarka jau pakeista: motinystės pašalpos dirbantiems
asmenims iki 26 metų, neįgijusiems reikiamo stažo dėl mokslo,
skiriamos, jei jiems per metus nuo mokslo baigimo buvo suteiktos
nėštumo ir gimdymo atostogos, neatsižvelgiant į tai, kada – iki
mokyklos baigimo ar ją jau baigę – jie pradėjo dirbti.