Naujoje karinėje strategijoje įvardinti Rusijos veiksniai

„Naujoji karinė strategija, kurią vakar svarstė ir kuriai pritarė Valstybės gynimo taryba, yra ketvirtoji mūsų karinė strategija, kai vėl esame nepriklausomi, paskutinioji buvo 2012 m.

Tai vakarykštėje šių metų strategijoje fiksuojama, kad ta saugumo aplinka yra pablogėjusi, kad tapo ji sunkiau prognozuojama būtent dėl Rusijos veiksmų, ir parengta ji buvo reaguojant į geopolitinį lūžį po Krymo aneksijos ir Rusijos agresijos Ukrainoje“, – sakė V. Serapinas antradienį interviu „Žinių radijui“.

Pasak prezidentės vyriausiojo patarėjo, 2012 m. mūsų karinėje strategijoje saugumo aplinka buvo įvardijama kaip gana palanki ir prognozuojama ir jokios tiesioginės konvencinės grėsmės nėra, o „dabartinėje 2016 m. strategijoje jau yra visiškai priešingai“.

„Beje, 2012 m. Rusija visai neminima konkrečiai tiesiogiai, o dabar tiesiogiai įvardijamas Rusijos veiksnys“, – teigė V. Serapinas.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas buvo nusiteikęs optimistiškai dėl VGT sprendimo visam laikui sugrąžinti šauktinių kariuomenę.

„Gerai bus“, – optimistiškai sakė jis.

Jo vertinimu, pernykštė patirtis, kai buvo priimtas sprendimas laikinai atnaujinti šaukimą, buvo sėkmės istorija.

„Praėjusiais metais buvo nuspręsta pašaukti tris tūkstančius jaunų žmonių, o į tuos tris tūkstančius vietų buvo konkursas – 4150 pretendavo. Visi norintys savanoriškai atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą negalėjo to padaryti“, – sakė V. Serapinas.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas mano, kad bendra aplinka tam yra pozityvi.

„Labai glaudų visuomenės ryšį su kariuomene liudija ir apklausų duomenys, kurie rodo, kad 68 proc. mūsų žmonių palaiko šitą nuolatinį šaukimą į privalomąją karo tarnybą, o 75 proc. pritartų, jeigu jo artimas žmogus eitų tarnauti į Lietuvos kariuomenę“, – sakė V. Serapinas.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas atkreipė dėmesį, kad pradėjo spręstis kariuomenės papildymo problema.

„Žiūrint iš pragmatinių, geopolitinių pozicijų, tai yra geriausias būdas užpildyti mūsų kariuomenę ir, kas ypač svarbu, formuoti mūsų parengtąjį rezervą. Dar prieš metus kalbėjome, kad mūsų batalionai užpildyti 30-35 proc., šiandien tas procentas išaugęs jau iki 73 proc., ir jeigu būtų vėl po ketverių metų atsisakyta šaukimo, tai vėl tas procesas sustotų, rezervas būtų tik iš į atsargą išeinančių karių“, – sakė V. Serapinas.

Siekiant išlaikyti finansinio augimo krašto apsaugos sistemai lygį, VGT siūlo rengiant kitų metų biudžeto projektą krašto apsaugai skirti 150 mln. eurų didesnį finansavimą. Šį sprendimą Prezidentės vyriausiasis patarėjas grindė geopolitiniais veiksniais.

„Vėl grįžtame prie geopolitinio Rusijos faktoriaus, kur Rusija toliau didina savo kariuomenės apginklavimą, ypač Karaliaučiaus srityje, ir čia nuolat vyksta netikėti kovinio parengimo patikrinimai, peraugantys į pratybas, nuolat bandomas mūsų budrumas, pažeidinėjama oro erdvė ir, nepaisant to, kad 11 metų esame paties galingiausio NATO Aljanso nariai ir turime kolektyvinio saugumo garantijas, turime padaryti savo namų darbus. Daug jų padarėme, įkūrėme greitojo reagavimo pajėgas ir šaukimą grąžinome, ir turime jau ir NATO pajėgas čia Lietuvoje , tačiau daug namų darbų turime dar ir atlikti, dėl to finansavimas yra reikalingas“, – sakė V. Serapinas.

Pasak jo, Prezidentės įsitikinimu, svarbiausia, kad nebūtų supriešinami krašto gynybos, apsaugos sistemos reikalai su kitomis socialinėmis grupėmis, mūsų pedagogais, švietimu, socialine apsauga, vidaus tarnybos pareigūnų finansavimu.