Politinio nusišnekėjimo menas

Prieš kokį dešimtį dienų Teisingumo ministerija atsisakė registruoti partiją „Neapmokestinamų pajamų didinimas“. Šis faktas būtų ėmęs praslydęs pro visuomenės ausis, jeigu ne pats partijos pavadinimas.

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 15, 2016, 5:55 AM, atnaujinta Jun 1, 2017, 5:34 PM

Jis pakankamai egzotiškas, vaizdingiau skambėtų nebent partija „Nukainotų maisto produktų akcija“. Kurią, žinoma, galima sumaišyti su prekybos centro bandymu prisibelsti į klientų pinigines ar sąžinę, tačiau, jeigu pažiūrėsi įdėmiau, tai daugelis partijų nelabai kur kitur ir bando prisibelsti.

Tačiau šis faktas įdomesnis tuo, kodėl ši partija nebuvo registruota. Formalia priežastimi nurodytas neaiškus ir netikslus partijos valdymo organų formavimas. Noriu išversti tai į žmonių kalbą. Tai reiškia, kad iki šiol neaišku, kas bus oficialiai ar neoficialiai paskirtas partijos etatiniu durneliu arba, jeigu švelniau, blėnių tauzytoju.

Kadangi jokia parlamente atstovaujama partija be to negali apsieiti. Partija gali puikiai gyventi be lyderio (tvarkiečiai ilgą laiką puikiai apsiėjo be tarp Strasbūro ir skaistyklos pakabinto Rolando Pakso), be programos (ar kas nors galėtų paaiškinti, kas buvo Darbo partijos pažaduose be migloto skaičiaus 1509, o ir tą daugelis sumaišytų su pop grupės pavadinimu), pagaliau netgi be mažiausios sveiko proto molekulės (Drąsos kelias, žiūrim ką turim?). Tačiau partija niekaip negali apsieiti be savo juokdario.

Apie tai toptelėjo po šio savaitgalio, kai konservatorių gretose rimtą paraišką į šias atsakingas pareigas pateikė Irena Degutienė. Iš pradžių egzaltuotai pareiškė, kad žmonės daro nuodėmę kovo 11 dieną važiuodami apsipirkti į Suvalkus.

Po to patikslino, kad nuodėmę daro ne žmonės, o Vyriausybė, varanti juos taip elgtis tokią reikšmingą dieną. Kadangi nei po pareiškimo, nei po jo patikslinimo nepaaiškėjo, ką, tiesą sakant norėjo pasakyti gerbiama politikos veteranė, belieka manyti, kad čia arba nusišnekėjimas lygioje vietoje, arba klastingas ir suktas noras amžiams atimti juokdario etatą iš tokio konservatorių klouno kaip ponas Dagys.

Prie šios išvados artina ir tai, kad čia nebuvo koks nors leptelėjimas televizijos laidoje ar priremtai prie sienos žurnalistų. Tada juk, visi žinom, gali pasakyti daugiau nei norėjai, ne taip kaip norėjai, pagaliau netgi ne ta kalba, kuria norėjai. Čia gi buvo iš anksto paruoštas retorikos pratimas vidiniam konservatorių renginiui. Tokį galima redaguoti, taisyti, skaityti giminėms su artimaisiais, kol jis bus labiau neperšlampamas nei undinės liemenėlė ir prie kurios neprisikabins joks piktavalis komentatorius.

Šiuo prašmatniu verbaliniu pavyzdžiu Irena Degutienė darniai stoja į savo kolegų gretas Seime. Liberalai turi nacionalinę vertybę, Darbo partija – Seimo pirmininkę, na o socialdemokratai... Spėkit iš trijų kartų, kuri buvusi ministre nuolat valdo ir muša visus internetus savo reguliariai viešai apžiūrai išstatomais perlais?

Iš visų valdžios kada nors ragavusių partijų tik tvarkiečiai neturi tokio etatinio, kadangi ten dėl pereinamosios taurės šioje rungtyje nuolat varžosi pats Rolandas Paksas su Petru Gražuliu, o jiems kartais pavymui į kulnus gnybteli koks nors Žemaitaitis.

A, tiesa, dar ir lenkų akcija tokio neužsiaugino, kadangi Valdemaras Tomaševskis visus savo pokštus paprastai išspinduliuoja tokia dievotai-gedulinga veido išraiška, jog susidaro įspūdis, kad kartais ir pats jais tiki.

Beje, šalia jau minėtų moterų neišvardinau gausybės nusišnekančių vyrų, bet tik todėl, kad ši situacija atspindi lyčių lygybės situaciją partijų vadovybėse – vyrų daugiau ir jie nusišneka daug ir nuolat, moterų mažiau, bet kai jos lepteli, tai atsivedėjusios.

Ir nepagalvokit, kad šias mintis vado noras išvilkti į dienos šviesą tuos, kurie nebrangina savo įžvalgų svarumo ir tingi devynis kartus atmatuoti, o tik dešimtą kartą praverti burną ar feisbuką. Visai ne. Juokdariai partijoms yra kaip deguonis gyviems organizmams, kaip piršlys tautinėms vestuvėms, kaip Eurovizija gegužės sulaukusiai tėvynei.

Be juokdarių visi mes ilgai ir nuobodžiai gvildentumėm lyderių minčių seklumą, programų lėkštumą, pagaliau negyvai įstrigtumėm visokių paežerių dvarelių peripetijose. Mums imtų šiauštis plaukai ant galvos, matant, kad kandidato į laisvą ministro vietą paieškos partijoms yra sudėtingesnės nei tai našlaitei, kurią pikta pamotė išvarė į mišką ieškoti žemuogių viduržiemyje.

Imtumėm baisėtis nesugebėjimu formuluoti mintis, jas viešai artikuliuoti, o po to – jas sėkmingai parduoti rinkėjams. Kad kokios, pradėtumėm naktimis šokinėti iš miegų apsipylę šaltu prakaitu, įsivaizdavę, ką mūsiškiai lyderiai kalba savo užsienio partneriams, kai net keli žodžiai tariami kerpant bibliotekos atidarymo juostą jiems tampa tokiu nežmonišku iššūkiu.

O dabar visą dėmesį it koks žaibolaidis susiurbia juokdarys ir jo eilini liapsusas. Todėl, garbės žodis, tokiu juokdariu tampa ne kiekvienas. Ir net norisi kirsti lažybų, kad tai pati atsakingiausia pozicija kiekvienoje partijoje.

Į ją žmonės atrenkami kruopščiau nei į Euroviziją, todėl ir rezultatai daug sėkmingesni nei tame konkurse. Sėkmingesni, aišku, partijoms, o ne jų auditorijai. Kuri kantriai balsuoja už tuos pačius, pasislėpusius po juokdariais. Ir po to lydosi ketverius metus, sulaukusi eilinio pokšto.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.