Šiandien R.Boravskis kasdienių dalykų mokosi su artimiausiu žmogumi – motina. Sausio mėnesį 45 metų sukaktį ligoninėje paminėjusiam R.Boravskiui padeda ir iš sodybos kaime atvykstantis tėvas. Nuo žinomo aktoriaus nenusisuko ir bendradarbiai, draugai, bendraklasiai bei giminaičiai. Jie lanko aktorių, skambina ir siūlo savo pagalbą.
Aktorius praktiškai kiekvieną dieną turi važinėti į privačią ligoninę Vilniuje, kur atlieka reabilitacines mankštas. Treniruoti savo kūną jis privalo ir namie. Po Velykų laukia reabilitacija Santariškių klinikose.
„Kiekvieną dieną mankštinuosi, atlieku gydytojų nurodytus pratimus ir jaučiu, kaip gerėja sveikata. Labai mėgstu skaityti. Skaitau Šekspyrą, medicinines knygas apie smegenų veiklą ir kūno struktūrą.
Labai noriu nuvažiuoti į tėviškę, kuri yra prie Vilniaus. Draugai vis klausia: „Kaip bitės?“ Anksčiau visuomet kaimo sodyboje turėdavau bičių, prižiūrėdavau jas. Važiuosiu ir dabar“, – žodžius gana sunkiai tarė aktorius R.Boravskis.
Gydytojų prognozės gąsdino
Aktoriaus motina Julė Boravskaja su ašaromis akyse prisimena gydytojų žodžius ir sunkiausią laikotarpį.
„Jie pasakė, kad yra net 90 proc., jog neišgyvens. Tuomet buvo viskas. Bet išgyveno, ir Dievas jam davė ženklą, kad gyventų“, – apie savo vienturtį sūnų kalbėjo motina.
Gydytojai prognozavo, kad ligonis tik po metų galės atsistoti ant kojų, bet atsistojo po keturių mėnesių. Tiesa, tie žingsniai dar netvirti, nes dėl dubens kaulo traumos jam neleidžiama tvirtai remtis ant kairės kojos, todėl į pagalbą turi pasitelkti lazdą.
Atsigavęs po komos R.Boravskis nustebino medikus. Jis iš karto pasakė savo vardą, pavardę ir gimimo metus.
Dabar aktorius taip pat sparčiai sveiksta. Jau sveiki plaučiai, diafragma, regėjimas. Dar reikia laiko, kad iki galo atsistatytų ląstelės po galvos smegenų sutrenkimo, todėl vyras kai kurių dalykų neprisimena. Girdisi balso pokyčiai, tačiau logopedas prognozuoja, kad greitu metu tai susitvarkys.
„Po šios nelaimės mums viskas prasidėjo iš naujo. Kitoks bendravimas. Vienas kitam skiriame daugiau dėmesio. Anksčiau atrodė, kad vis nėra laiko, ir skubėjome kiekvienas savo reikalais, o dabar kitaip. Jis turi energijos gyvenimui“, – ramiu balsu pasakojo J.Boravskaja.
Nenori, kad sūnus grįžtų į aktorystę
Pasveikęs R.Boravskis svajoja apie grįžimą į aktorystę, tačiau motina to nenorėtų. Vyras sako, kad laikas viską sudėlios į savo vėžes.
„Jis sako, kad tik atsistojęs eis toliau į priekį, bet aš nenorėčiau, kad vėl eitų į aktorystę. Tai labai laikinas dalykas – tai turi darbo, tai nebeturi. Būtų bitininkas, tai bitutės visą vasarą skraido, surenki medų ir žiemą turi. Ir kalbiesi sau su bitutėmis. Man gražiausia specialybė – bitininkas“, – į ateitį žvelgė motina.
J.Boravskaja meldė Dievo, kad sūnus dar 1992 metais neįstotų į Lietuvos muzikos akademiją, bet veltui.
„Kai mokėsi akademijoje, aš jam visą laiką sakiau, kad stotų į buhalterinę apskaitą ir eitų į banką dirbti. Muzikantų ir aktorių yra daug, bet nieko gero iš to. Žinoma, kiekvienas pats renkasi, kuo jis nori būti. Taip pat ir Rolandas, suaugęs žmogus, todėl kaip norės, taip dabar ir bus“, – teigė motina.
Kas vyko lemtingą naktį?
Gydytojai artimiesiems patarė nespausti R.Boravskio ir neversti jo prisiminti tragiškos nakties įvykių.
„Kai jo užklausiau, pasakė, kad nesvarbu ir nekalbėkime apie tai. Kai visiškai atsigaus, jei prisimins, tuomet papasakos. Žinoma, po tokio trumpo laiko ir sunku atsiminti. Dabar tik norime, kad jis visiškai atsigautų“, – sakė aktoriaus motina.
