Dar daugiau, – garsiausias Lietuvoje žemvaldys neabejoja, kad po naujų Seimo rinkimų jo vadovaujama partija taps įtakingiausia politinė jėga šalyje, suformuos skaitlingiausią parlamentinę frakciją ir t. t. Žaliųjų valstiečių partijos išpopuliarėjimui, kaip atrodo, didelės reikšmės turėjo jos vadovo R.Karbauskio asmeninė charizma, jo nuoseklus darbas skiepijant blaivybės idealus Lietuvoje, ypač kaimuose, taip pat mecenato pasišventimas, kas be ko, pastangos dėl dialogo dvasios palaikymo reguliariai susitinkant su žmonėmis provincijos salėse, drauge nepraleidžiant progos čia forsuotai visus supažindinti su partijos proteguojamomis idėjomis.
Kas beldžiasi, anksčiau ar vėliau prisibeldžia. Naujas postūmis partijos reitingų pakilimui, kaip atrodo, turėtų būti tikrojo reitingų karaliaus S.Skvernelio apsisprendimas dalyvauti Seimo rinkimuose kartu su karbauskiško kirpimo žaliaisiais, užimant pirmąsias pozicijas partijos sudarytame kandidatų į parlamento narius sąraše. Galimas daiktas, dėl tokios daug žadančios taktikos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingai jau netrukus šaus į viršų taip staigiai, kad pramuš net stogą, tačiau vis dėlto, priešingai nei kai kurie garsūs komentatoriai, iš anksto įtikinėję, jog toks pasirinkimas S.Skverneliui yra labiausiai tinkamas, likimo parinktas, būčiau linkęs manyti, kad daug žadantis politikas padarė skaudžią (nesakykime kol kas – istorinę) klaidą arba, kitaip tariant, nesmagiai apsigavo, jeigu, žinoma, drauge neabejojame jo žodžių nuoširdumu dėl idealistinių veiklos motyvų pirmaeilės reikmės lyginant su merkantiliniais sumetimais. Kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, titulinis žodis „žaliasis“ į R.Karbauskio partijos pavadinimą pateko kažkokiu neteisėtu kontrabandos būdu, t. y. ne tiek išpažįstant vadinamųjų žaliųjų politikoje ir viešojoje erdvėje patosą, jų išpuoselėtas vertybes, kiek bandant labiau oriai ar net ideologiškai įprasmintai apibrėžti savo asmeninį griežtai neigiamą požiūrį į Atominės elektrinės (AE) statybą Lietuvoje, kylantį iš kraštutinai egoistinių motyvų ( to neįmanoma nuslėpti kaip žarijos išdžiūvusioje šieno kupetoje). Be to, yra objektyvioji ir subjektyvioji tokio pasirinkimo pusės.
Objektyviai aptarto tipo „žaliųjų“ veikla didesniu ar mažesniu laipsniu lėmė, kad prie išorinių Lietuvos sienų iškils, regis, net dvi labai abejotino saugumo technologijų AE, nes jų statyba tapo galima tik vadinamiesiems „žaliesiems“ užblokavus lietuvišką projektą.
Žiūrint į subjektyviąją reikalo pusę, darosi negera matant, kad privataus tvartelio interesus vis dar bandoma iškišti kaip nacionalinio svarbumo užsiangažavimą, kaip visų mūsų interesą, – tačiau nedidelė paslaptis, kad R.Karbauskio and Co priešiškumą AE statyboms lėmė jų kurpiami grandioziniai biomasės gamybos energetikos poreikiams planai.
Falšas ypač aiškiai išlenda, kai bandoma sužaisti melagingomis asociacijomis. Iš tiesų, valstietis dažniausiai apdirba žemę žaliojo kaimo prieglobstyje, sąlytyje su priartėjusia gamta, tačiau žalioji ideologija vis dėlto yra labiau miestietiškas išsigalvojimas nei tikras valstietiškas rūpestis.
Dar daugiau – žemės ūkio produkcijos gamyba, ypač stambių latifundijų veikla mūsų dienomis labai dažnai kertasi su aplinkosaugos principiniais reikalavimais, kartais čia stebint net žūtbūtinės priešstatos pavidalą. Pabaigai pasakysiu kaip tikras žaliasis: žemės ūkio chemizavimas, vaikantis pelnų, šiandien žmonijos išlikimui jau kelia didesnį pavojų nei termobranduolinių ginklų panaudojimo galimybė.
