„Tai yra ne koks pasirinkimas. Man atrodo, kad „Tvarkos ir teisingumo“ pasirinkimas P.Gylį deleguoti į vidaus reikalų ministrus tik rodo, kad „Tvarka ir teisingumas“ nebeturi kompetentingų, profesionalių žmonių, kurie galėtų dirbti vidaus reikalų ministro poste“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.
Anot jo, sunku būtų lyginti dabartinio vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio kompetenciją su „tvarkiečių“ siūlomo Seimo nario Povilo Gylio sugebėjimais.
„Atvirai sakant, toks pasirinkimas sumenkins Vidaus reikalų ministerijos pajėgumus. Aišku, lieka nepilnų pusę metų iki rinkimų, didelių sprendimų, matyt, nebus padaryta, bet vienareikšmiai galima pasakyti, kad ponas Gylys nėra pati tinkamiausia kandidatūra eiti šias pareigas“, – tvirtino politikas.
Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius teigė nepažįstąs P.Gylio kaip „politiko, kuris turėtų kokios nors patirties tvarkant vidaus reikalus“.
„Manyčiau, kad būtų gerai, jog nebebūtų juokinama Lietuva šitoje atleidimų ir skyrimų karuselėje. Manyčiau, kad būtų galima rasti tokius sprendimus, kurie vidaus reikalų sistemos nepaverstų pajuokos objektu“, – kalbėjo A.Kubilius.
Jis stebėjosi, kaip premjerui socialdemokratui Algirdui Butkevičiui netinka S.Skvernelis kaip ministras, o aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, kuriam surengta interpeliacija, tinka.
Apie P.Gylio kaip kandidato į vidaus reikalų ministrus tinkamumą klausiami valdančiosios koalicijos atstovai pirmiausia minėjo jo buvusį vadovavimą Užsienio reikalų ministerijai 1992–1996 metais.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas BNS sakė, kad „dabar ta stadija, kai turiu vertinti ne aš, o ministras pirmininkas“.
„Jis turi praeity ministro patirties, net labai atsakingos ministerijos, Užsienio reikalų. (...) Čia yra Vidaus reikalų ministerija, šiek tiek kitokia, bet ta patirtis visada praverčia. Kitas dalykas, ar ta kandidatūra tiks ministrui pirmininkui ir prezidentei“, – pridūrė socialdemokratas.
Paklaustas, ar kandidatūra sulauks pritarimo Prezidentūroje, J.Sabatauskas atsakė: „Garsiai nenoriu prognozuoti“.
Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas taip pat priminė P.Gylio buvusias pareigas ir akcentavo jo požiūrį ginant viešąjį interesą.
„Jis turi kaip ministro patirties, jis buvo užsienio reikalų ministras kažkada. Kaip jam sektųsi šitoje srityje, man labai sunku pasakyti, jis vis dėlto yra Seimo narys, kuris mato visuomenės interesą, jis nėra egoistinių pažiūrų, jis akcentuoja viešąjį sektorių, viešąjį gėrį ir viešus reikalus. Manau, kad tai labai svarbu“, – sakė A.Sysas.
„Kitas dalykas, kad jis drąsiai kritikuoja prezidentę, prezidentė gali pasakyti, kad turi kokią nors pažymą apie poną Gylį, ir niekas nematys tos pažymos“, – pridūrė politikas.
Kita vertus, A.Sysas pripažino, kad P.Gylys buvo ir tebėra angažuotas vadinamojoje Garliavos istorijoje. Jis į Seimą buvo išrinktas būtent su „Drąsos kelio“ partija, kuri įsikūrė po tariamos pedofilijos skandalo. Be to, P.Gylys nuolat kritikuoja Lietuvos teisėsaugos veiksmus šioje byloje.
„Pažinodamas poną Gylį seniai, nemanau, kad jis darytų iš to kokią nors naudą sau ar buvusiai partijai, ar bendražygiams. Netikėčiau, kad užsiimtų tiesiogine įtaka, kad kažkas būtų laidojama, slepiama“, – svarstė A.Sysas.
Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys, vertindamas P.Gylio kandidatūrą, BNS teigė esąs subjektyvus, nes jie kartu dirbo Vilniaus universiteto Politinės ekonomijos katedroje.
„Manau, kad gana profesionalus žmogus“, – tvirtino „darbietis“.
Paklaustas apie riziką dėl Garliavos istorijos, K.Daukšys sakė, kad į šį klausimą turi atsakyti pats P.Gylys.
P.Gylio kandidatūrą penktadienį premjerui pateikė valdančiosios „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas. P.Gylys siūlomas vietoje Sauliaus Skvernelio, kurį jį delegavusi partija „Tvarka ir teisingumas“ atšaukia iš ministro posto, nes šis oficialiai pasiskelbė Seimo rinkimuose kandidatuosiantis su kita politine jėga – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Į Seimą P.Gylys buvo išrinktas pagal „Drąsos kelio“ partijos sąrašą. Jis šiuo metu priklauso „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai, tačiau nėra šios partijos narys.
68-erių profesorius P.Gylys Vilniaus universitete įgijo ekonomisto išsilavinimą, dėstė šioje aukštojoje mokykloje, Mykolo Romerio universitete. Jis yra buvęs tuometinės Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) narys, 1992–1996 ėjo užsienio reikalų ministro pareigas, buvo išrinktas Seimo nariu dvi kadencijas 1992-2000 metais, taip pat 2012-aisiais.
