„Tai yra ne koks pasirinkimas. Man atrodo, kad „Tvarkos ir
teisingumo“ pasirinkimas P.Gylį deleguoti į vidaus reikalų
ministrus tik rodo, kad „Tvarka ir teisingumas“ nebeturi
kompetentingų, profesionalių žmonių, kurie galėtų dirbti vidaus
reikalų ministro poste“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė
opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus
Masiulis.
Anot jo, sunku būtų lyginti dabartinio vidaus reikalų ministro
Sauliaus Skvernelio kompetenciją su „tvarkiečių“ siūlomo Seimo
nario Povilo Gylio sugebėjimais.
„Atvirai sakant, toks pasirinkimas sumenkins Vidaus reikalų
ministerijos pajėgumus. Aišku, lieka nepilnų pusę metų iki
rinkimų, didelių sprendimų, matyt, nebus padaryta, bet
vienareikšmiai galima pasakyti, kad ponas Gylys nėra pati
tinkamiausia kandidatūra eiti šias pareigas“, – tvirtino
politikas.
Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius teigė
nepažįstąs P.Gylio kaip „politiko, kuris turėtų kokios nors
patirties tvarkant vidaus reikalus“.
„Manyčiau, kad būtų gerai, jog nebebūtų juokinama Lietuva
šitoje atleidimų ir skyrimų karuselėje. Manyčiau, kad būtų
galima rasti tokius sprendimus, kurie vidaus reikalų sistemos
nepaverstų pajuokos objektu“, – kalbėjo A.Kubilius.
Jis stebėjosi, kaip premjerui socialdemokratui Algirdui
Butkevičiui netinka S.Skvernelis kaip ministras, o aplinkos ministras
Kęstutis Trečiokas, kuriam surengta interpeliacija, tinka.
Apie P.Gylio kaip kandidato į vidaus reikalų ministrus
tinkamumą klausiami valdančiosios koalicijos atstovai pirmiausia
minėjo jo buvusį vadovavimą Užsienio reikalų ministerijai
1992–1996 metais.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas
Julius Sabatauskas BNS sakė, kad „dabar ta stadija, kai turiu
vertinti ne aš, o ministras pirmininkas“.
„Jis turi praeity ministro patirties, net labai atsakingos
ministerijos, Užsienio reikalų. (...) Čia yra Vidaus reikalų
ministerija, šiek tiek kitokia, bet ta patirtis visada praverčia.
Kitas dalykas, ar ta kandidatūra tiks ministrui pirmininkui ir
prezidentei“, – pridūrė socialdemokratas.
Paklaustas, ar kandidatūra sulauks pritarimo Prezidentūroje,
J.Sabatauskas atsakė: „Garsiai nenoriu prognozuoti“.
Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas taip pat
priminė P.Gylio buvusias pareigas ir akcentavo jo požiūrį ginant
viešąjį interesą.
„Jis turi kaip ministro patirties, jis buvo užsienio reikalų
ministras kažkada. Kaip jam sektųsi šitoje srityje, man labai sunku
pasakyti, jis vis dėlto yra Seimo narys, kuris mato visuomenės
interesą, jis nėra egoistinių pažiūrų, jis akcentuoja viešąjį
sektorių, viešąjį gėrį ir viešus reikalus. Manau, kad tai labai
svarbu“, – sakė A.Sysas.
„Kitas dalykas, kad jis drąsiai kritikuoja prezidentę,
prezidentė gali pasakyti, kad turi kokią nors pažymą apie poną
Gylį, ir niekas nematys tos pažymos“, – pridūrė politikas.
Kita vertus, A.Sysas pripažino, kad P.Gylys buvo ir tebėra
angažuotas vadinamojoje Garliavos istorijoje. Jis į Seimą buvo
išrinktas būtent su „Drąsos kelio“ partija, kuri įsikūrė po
tariamos pedofilijos skandalo. Be to, P.Gylys nuolat kritikuoja
Lietuvos teisėsaugos veiksmus šioje byloje.
„Pažinodamas poną Gylį seniai, nemanau, kad jis darytų iš
to kokią nors naudą sau ar buvusiai partijai, ar bendražygiams.
Netikėčiau, kad užsiimtų tiesiogine įtaka, kad kažkas būtų
laidojama, slepiama“, – svarstė A.Sysas.
Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys,
vertindamas P.Gylio kandidatūrą, BNS teigė esąs subjektyvus, nes
jie kartu dirbo Vilniaus universiteto Politinės ekonomijos katedroje.
„Manau, kad gana profesionalus žmogus“, – tvirtino
„darbietis“.
Paklaustas apie riziką dėl Garliavos istorijos, K.Daukšys
sakė, kad į šį klausimą turi atsakyti pats P.Gylys.
P.Gylio kandidatūrą penktadienį premjerui pateikė
valdančiosios „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas
Paksas. P.Gylys siūlomas vietoje Sauliaus Skvernelio, kurį jį
delegavusi partija „Tvarka ir teisingumas“ atšaukia iš ministro
posto, nes šis oficialiai pasiskelbė Seimo rinkimuose
kandidatuosiantis su kita politine jėga – Lietuvos valstiečių ir
žaliųjų sąjunga.
Į Seimą P.Gylys buvo išrinktas pagal „Drąsos kelio“
partijos sąrašą. Jis šiuo metu priklauso „Tvarkos ir
teisingumo“ frakcijai, tačiau nėra šios partijos narys.
68-erių profesorius P.Gylys Vilniaus universitete įgijo
ekonomisto išsilavinimą, dėstė šioje aukštojoje mokykloje,
Mykolo Romerio universitete. Jis yra buvęs tuometinės Lietuvos
demokratinės darbo partijos (LDDP) narys, 1992–1996 ėjo užsienio
reikalų ministro pareigas, buvo išrinktas Seimo nariu dvi kadencijas
1992-2000 metais, taip pat 2012-aisiais.