Seimo vadovybė sako, jog toks sprendimas priimtas taupant lėšas, tuo tarpu D.Kuodytė stebisi: į Afriką keliauti lėšų yra, bet į Armėniją – negalima.
„Tai rimtas renginys, man labai gaila, kad neišleido, ką darysi. Tai reginys, skirtas genocidų prevencijai pasaulyje, dalyvaus Izraelio, JAV mokslininkai, kvietimas buvo vardinis, atsiųstas Armėnijos parlamento spikerio ir užsienio reikalų ministro. Jei ignoruojami tokie kvietimai, ką galiu daugiau pakomentuoti“, – BNS sakė D.Kuodytė.
Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė sakė, jog vienintelis tokio Seimo valdybos šią savaitę sprendimo motyvas – lėšų taupymas.
„Ne tik D.Kuodytės neišleidom, ir kitų Seimo narių, nes prašė iš nenumatytų lėšų, o nenumatytos lėšos yra ant ribos, o dar tik trys mėnesiai praėję, todėl valdyba tokį sprendimą priėmė. Lėšos nenumatytoms komandiruotėms yra skiriamos svarbiems, specifiniams atvejams, komitetas nesutiko dengti iš savo lėšų, todėl nėra kuo dengti“, – BNS sakė L.Graužinienė.
„Komitetas atsisakė dengti, nes nusprendė, kad tai nėra jo kompetencija. Bet tai ne argumentas, kad lėšos senka, į Afriką galima, o į Armėniją – ne, čia ne argumentas“, – sakė D.Kuodytė, tačiau nesiėmė svarstyti, kokios tikrosios priežastys, užkirtusios kelią jai į Armėniją, kur balandžio pabaigoje rengiamas tarptautinis forumas tema „Prieš genocido nusikaltimą“.
Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Vydas Gedvilas BNS irgi tvirtino, jog vienintelis argumentas, kodėl parlamentarės komandiruotei nepritarta – lėšų taupymas. Tuo tarpu pernai, kai kelių parlamentarų prašymas siųsti juos į analogišką renginį buvo atmestas, V.Gedvilas pripažino, kad sprendimą lėmė ir „klausimo jautrumas“.
Pernai prašymą dėl komandiruotės į Armėniją, forumą „Prieš genocido nusikaltimą“, buvo įteikę D.Kuodytė ir dar du Tarpparlamentinės grupės su Armėnija atstovai. Seimo valdyba klausimą svarstė dukart ir abu – atmetė.
Forumas Armėnijoje rengiamas minint armėnų žudynes Osmanų imperijoje Pirmojo pasaulinio karo metu. Anot Armėnijos, 1915-1917 metais nužudyta pusantro milijono žmonių, ir dauguma istorikų teigia, kad buvo vykdytas sąmoningas genocidas.
Lietuvos Seimas 2005 metais rezoliucijoje pripažino, kad Osmanų imperijoje buvo vykdytas „armėnų tautos genocidas“, tačiau pasaulio valstybių diplomatijos vadovai vengia šio termino, kurį griežtai kritikuoja Turkija.
Turkija atmeta genocido terminą argumentuodama, kad per konfliktą žuvo iki pusės milijono armėnų ir panašiai tiek pat turkų.
