Susipykusių Svarstyklių? Padūkusių Sūpynių? Pakvaišusios Vėtrungės? Ar Amžinos Balandžio 1-osios?
Antai vos prieš savaitę Seimas neregėtai vieningai priėmė sovietinio absurdo persmelktą įstatymą, nustatantį privalomas minimalias pieno supirkimo kainas, o vakar ėmė ir atšaukė.
Ūkininkų karvės, nuo kurių šturmo Seimas bandė atsiginti šiuo popieriumi, jau nebaisios, tad jį galima ir išmesti.
Ir tai dar ne viskas. Prezidentė D.Grybauskaitė pasiūlė Apeliacinio teismo vadovu skirti A.Valantiną.
Taip, taip, tą patį, kurį pati išmetė iš generalinio prokuroro posto. Jai A.Valantinas netiko net į Vilniaus apygardos teismo teisėjus – neva jam trūko ir profesionalumo, ir nepriekaištingos reputacijos, ir pagarbos žmogui.
Užtat dabar jis – aukščiausio lygio profesionalas su baltais sparnais. Ir nieko nuostabaus – juk anksčiau violetinė Garliavos banga, ant kurios keteros D.Grybauskaitė mėgino sklęsti, padebesius siekė, o dabar ją tik didinamuoju stiklu gali įžvelgti.
Tiesa, violetinės minios likučiai, kurie po šios naujienos turėjo rautis plaukų likučius, vakar galėjo įkvėpti ne tik su palengvėjimu, bet ir su seniai patirtu naujos vilties pojūčiu!
Mat ant vienos svarstyklių lėkštės atsidūrus į teismų aukštybes vėl kopiančiam „pedofilų“ gynėjui, ant kitos nutėkštas ir į ministro kėdę sodinamas ištikimas „kedofilas“.
Balandžio 1-ają „tvarkiečių“ lyderis R.Paksas premjerui A.Butkevičiui oficialiai nurodė kandidatą į vidaus reikalų ministrus – tokį P.Gylį. Ir, atrodo, tai ne Melagių dienos pokštas.
Buvęs LDDP užsienio reikalų ministras, dabar nepartinis Seimo „tvarkiečių“ frakcijos narys vienomis šlovingiausių savo politinės karjeros valandų buvo tarp ryškiausių violetinio judėjimo ideologų ir propagandininkų.
Juk ir į Seimą šis veikėjas pateko būtent su vadinamąja „Drąsos kelio“ partija.
Į šią kandidatūrą žaibiškai reagavo vidaus reikalų ministro pareigas vis dar einantis S.Skvernelis. Jis pareiškė, jog tai yra spjūvis į veidą visai teisėsaugai, ir net pagrasino (tiesa, užuominomis) pareigūnų nepaklusnumo akcijomis.
Ministrą ir už jo nugaros ošiančias žaliąsias mases suprasti nesunku. Ar gali būti dar didesnis absurdas, jei prie vidaus reikalų sistemos vairo būtų pasodintas atstovas tų, kurie visą tą sistemą titulavo „pedofilų“ klano priedanga ir skelbė jai amžiną karą bei kerštą?
Jeigu jau taip, tai Teisingumo ministerijai galėtų vadovauti pagrindinė violetinės minios vedlė, už Atlanto pranykusi eksteisėja ir eksparlamentarė N.Venckienė.
Vakar premjeras A.Butkevičius pareiškė, kad patyrusio politiko P.Gylio kandidatūra lyg ir neužkliūvanti, todėl jis lauksiąs specialiųjų tarnybų pažymų, o vėliau – pokalbio su prezidente.
Koks bus šalies vadovės žodis? D.Grybauskaitę pakutens ar suerzins prisiminimai iš jaunystės, kai užsienio reikalų ministras (tas pats P.Gylys) ją priėmė dirbti į diplomatinę tarnybą?
Kita vertus, gal šis R.Pakso pasiūlytas kandidatas – tik dūmų uždanga prieš pateikiant tikrąjį galimą ministerijos vadovą?
Spėlionės – ir kita šiuo metu aplink vidaus reikalų ministro kėdę vykstančių šokių bei žaidimų dalis: kaip aukštai pakils ir kur nutūps „valstiečių“ link sparnus pakėlęs S.Skvernelis su visa už jo susibūrusia pilkai žalių sermėgų publika?
Neatmestina, kad tokių pat „nepartinių profesionalų“ į sąrašo priekį prikaišiosianti kompanija sėkmingai užims tą pačią nišą, į kurią prieš kiekvienus rinkimus įsispraudžia panašūs antipartiniai gelbėtojai.
Garsiai reiškiamos R.Karbauskio ambicijos užimti pirmąją partijų rikiuotės vietą gal ir pernelyg drąsios, tačiau tai, kad būtent nuo šios politinės jėgos gali priklausyti, kas formuos valdžią – kairieji ar dešinieji, labai tikėtina.
Tai pajutęs konservatorių vadovas G.Landsbergis netruko pasipiršti S.Skverneliui ir nupiešė savo svajonių koaliciją, kurioje kartu su dešiniaisiais būtų „valstiečiai“.
Priminusiems, kad visai neseniai patys konservatoriai savo „Rusijos sulaikymo strategijoje“ pagrindinį „valstietį“, auksasermėgį R.Karbauskį skelbė vienu Maskvos agentų Lietuvoje, dešiniųjų sosto paveldėtojas tik numojo ranka – valstybės interesai svarbiau.
Bet netrukus energingąjį anūką nusodino ne kas kitas, o jo senelis V.Landsbergis – įspėjo, kad „valstiečiai“ vis dėlto gali varyti Rusijos vagą, tad į juos reikia žiūrėti atsargiai.
Išties, negi išmesi tokias „strategijas“, kurios greičiausiai dar ir buvo paremtos iš po stalo gautomis VSD pažymomis?
O mūsų žvalgybininkai Rusijos agentų demaskuoti nenustoja! Tai rodo ir grėsmių valstybei ataskaita – ją pateikė VSD kartu su karine žvalgyba.
Naujų pagautų šnipų pavardžių ten nėra, bet vėl išvardytos kitokio plauko įtakos agentai ar parankiniai.
R.Karbauskio tarp jų nėra, bet yra garsių vardų, taip pat smulkesnių figūrų iš violetinių, raudonų ar rusvų patvorių.
Žinoma, jokių duomenų ar įrodymų, kaip jie Maskvos valdomi, saugumas nepateikė, pasitenkinęs paaiškinimu, kad tie asmenys ir jų kalbos naudingi Kremliui. Kaip ir Lietuvos valdžios viršūnių kritika apskritai.
Demokratijos tvirtovėje, kur nors už Atlanto, už šitokius samprotavimus žvalgybininkus greičiausiai mikliai išvoliotų degute ir plunksnose, o „parankiniais“ paskelbtieji teismuose prisiteistų solidžias sumas.
Bet Žemės planetos lopinėlyje, kuris vadinasi Lietuva, galioja kitokie gamtos dėsniai.
