Kita vertus, nepaisant visų skandalų, nepasakysi, kad R.Paksas būtų kvailas žmogus. Žiūrėkite koks protingas iš jo pusės buvo S.Skernelio pasiūlymas į ministro postą aną kartą, pridėjęs prestižo balą „tvarkiečiams“, kai visiems tapo akivaizdu, jog partijos vadas pasirinko nepanašų į politinę prostitutę žmogų, kuris visiškai netinka neskaidrių reikalų tvarkymui. Taigi – kodėl R. Paksas sukvailiojo šįkart, juolab šis klausimas kyla dėl to, kad partijos pirminikas buvo leidęs suprasti, kad, neva nežiūrint visos pagarbos P.Gyliui, jo nesiūlys kandidatu į Vidaus reikalų ministro postą.
Kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, dabar atsitiko taip, kad žurnalistams juokais vartant P. Gylio pavardę, netikėtai karnavalinis kandidatas susilaukė preliminaraus S.Daukanto aikštės rūmų pritarimo. Taigi taip juokaujant prisijuokavome. Kol N.Venckienė vis dar vykdo teismo sprendimus, P.Gylio kandidatūra prezidentei galėjo pasirodyti pakankamai patraukli, nes toks tokį trukia kaip magnetas. Neatmeskite šios versijos iš anksto, nepermąstę, nes paprasčiausias paaiškinimas gali būti pats teisingiausias. Jeigu P.Gylio kandidatūrai iš anksto pritarė prezidentė, tada ir kitiems įtakingiesiems šis kandidatas gali atrodyti parankus kaip toks, kurį lengva būtų valdyti. Kitaip nepaaiškinsi premjero entuziazmo, iš pradžių pritariant šiai kandidatūrai, žinant, kad ministras pirmininkas paprastai savo nuomonės apie kandidatus iki pokalbio su prezidente nedemonstruoja.
Vidaus reikalų ministro postas yra svarbi pozicija, dar svarbiau čia turėti lengvai valdomą žmogų, kitaip tariant, pastumdėlį, ypač jeigu yra puoselėjami užkulisiniai žaidimai, neatmetami nelegalaus susidorojimo su oponentais planai.
Žinoma, ši versija gali pasirodyti daugiau ar mažiau tikėtina tik tada, jeigu mes, nežiūrint baisaus sielos diskomforto, pradedame prisigalvoti, kad mūsų demokratiškai rinkta valdžia yra bėgėdiška, o žmonės užsibuvę aukščiausiuose postuose tampa cinikais.
Daug buvo kalbama apie paskelbtą Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitą visuomenei, žinomi publicistai išsakė nemažai kritinių pastabų šio specialiųjų tarnybų paruošto dokumento adresu. Mano galva, paskelbtame tekste viskas surašyta net labai teisingai, nerimą kelia ne teksto pasažai, o truputėlį kita dalykas.
Nereikia tikėtis, kad specialiosios tarnybos galėtų pripažintų faktą, jog šalies saugumui, be visa ko kito, pavojų kelia socialinė atskirtis, valdžios žmonių begėdiškumas ir cinizmas, jog būna net taip, kad į konstitucinius šalies pagrindus pasikėsina pats Konstitucinis teismas.
Jokia valdiška tarnyba niekados to nepripažins, tai taip pat neįmanoma kaip bandymas ištraukti save iš pelkės už plaukų. Tačiau VSD direktoriaus paaiškinimai, kad valdžia ir yra valstybė, yra toks cinizmo perteklius, kuris nedera net ir labai specialios tarnybos vadovui.
Šis straipsnelis jau buvo parašytas, kai pasirodė pranešimas apie tai, kad susirinkusi socialdemokratų valdyba nusprendė rekomenduoti premjerui paieškoti labiau tinkamos kandidatūros ne P. Gylys.
Ar P.Gylio iškėlimas kandidatu į ministro postą buvo tik dūmų širma, iš anksto planuojant po labai tikėtino skandalo pasiūlyti kitą kandidatūrą? Ar tas kitas (tikrasis) kandidatas tamsaus arkliuko įpakavime kartais nėra R.Žemaitaitis, išgarsėjęs entuziastingu Krymo okupacijos pasveikinimu, kova prieš skalūnų dujų žvalgybos darbus Lietuvoje, kitais prorusiškais pasisakymais?
Ėjimas žemaitukų veislės žirgu R.Pakso partijos tebelošiamoje šachmatų partijoje? Tokiu atveju P.Gylys buvo tik patrankų mėsa, be didelių skrupulų paaukotas pėstininkas.
