Dabartinė pensijos apskaičiavimo formulė, įsigaliojusi nuo 1995 metų ir vėliau keletą sykių modifikuota, sudaroma iš trijų dėmenų: pagrindinė dalis, papildoma dalis, priedas.
Pagrindinė dalis priklauso tik nuo bazinės pensijos dydžio ir nuo to, ar pensijos gavėjas turi visą būtinąjį stažą: būtinasis stažas – 30 pensijų draudimo metų. Jei stažas mažesnis nei 30, bet didesnis nei 15, pagrindinė pensija bus atitinkamai mažesnė. Jei asmuo neturi 15 pensijų draudimo metų, senatvės pensija neskiriama.
Bazinė pensija šiuo metu lygi 112 EUR. Dėl istorinių aplinkybių bazinė pensija nuo 2008 m. sausio 1 d. dauginama iš koeficiento 1,1, t.y. didinama 10 procentų. Tuo būdu faktiškai bazinė pensija lygi 123,2 EUR, skaičiuojant socialinio draudimo pensijas (bet ne šalpos pensijas ar priedą).
Priedas skiriamas gavėjams, turintiems daugiau kaip 30 metų pensijų draudimo stažą ir skaičiuojamas po 3 procentus bazinės pensijos už kiekvienus stažo metus virš 30 metų, t.y. 112 eurų x 3% = 3,36 EUR. Vidutinis išeinančiųjų į pensiją darbo stažas – 35 metai, taigi vidutinis pensininkas gaus 16,80 EUR priedą.
Pagrindinė dalis ir priedas nepriklauso nuo pensijų draudimo įmokų dydžio, o tik nuo fakto, kad įmokos buvo mokėtos bent nuo minimalios algos atitinkamą metų skaičių. Papildomos pensijos dalies dydį nulemia mokėtos įmokos, tiksliau, uždarbis, nuo kurio jos buvo mokėtos. Ją iš esmės sudaro 0,5 procento asmens uždarbio už kiekvienus stažo metus. Tokiu būdu papildoma dalis lygi : 0,005 x pirmųjų stažo metų uždarbis + 0,005 x antrųjų stažo metų uždarbis + trečiųjų, ketvirtųjų ir t.t. metų uždarbiai.
Kadangi asmens uždarbiai negali būti imami atitinkamų metų reikšme (dėl pinigų vertės kitimo laike, kiekvienų metų uždarbiai indeksuojami, dalinant juos iš tų metų draudžiamųjų pajamų, o kol jos nebuvo tvirtinamos – iš tų metų vidutinio Lietuvos darbo užmokesčio.
Šis santykis vadinamas metiniu draudžiamųjų pajamų koeficientu ir parodo asmens uždarbio santykį su tų metų draudžiamosiomis pajamomis. Patogumo dėlei apskaičiuojamas visų metinių asmens draudžiamųjų pajamų koeficientų vidurkis, jis vadinamas asmens draudžiamųjų pajamų koeficientu. Tokiu būdu papildomos dalies formulė: 0,005 x S(darbo stažas) x K(asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas) x D(Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, šiuo metu 445 EUR).
Įdėję vidutinius dydžius į šią formulę, gausime: 0,005 x 35(vidutinis darbo stažas) x 1,7(koef. nuo vidutinio uždarbio) x 445 EUR (dr. paj.)= 132,3 EUR papildomą dalį. Pridėję pagrindinę dalį (123,2 EUR) ir priedą už stažą (16,8), gausime visą vidutinę Sodros pensiją 272,3 EUR. Oficialiai šiuo metu (2016 03 22) skelbiama „Sodros“ pensija yra 255 EUR, bet minėtas paskaičiavimas buvo padarytas, laikant kad visą gyvenimą žmogus gavo vidutinį atlyginimą.
Lygiai taip pat, įdėję stažo ir uždarbio rodiklius į šią formulę, Lietuvos pensininkai, taip pat ir būsimieji, gali pasitikrinti savo pensijos dydį. Reikiamus dydžius galima sužinoti Sodros skyriuose, taip pat Sodros elektroninėje sistemoje EGAS.
Praktiškai taikant šią formulę, asmens pageidavimu galima atsižvelgti ir į laikotarpį iki 1994 metų, kol dar nebuvo sukurta Sodros duomenų bazė. Stažą ir uždarbius tuo laikotarpiu teks pagrįsti įvairiais dokumentais. Tuomet atskirai reikės apskaityti asmens stažą ir koeficientą iki ir po 1994 metų ir papildomą pensijos dalį skaičiuoti iš dviejų dalių – už laikotarpį iki 1994 metų ir po jų.
Kaip parodė patirtis, dabartinis pensijos skaičiavimo būdas pensijos gavėjų nėra pakankamai gerai suprantamas ir dėl to atrodo neskaidrus. Dabartinėje formulėje pabrėžiami tokie voliuntaristiniai elementai kaip koeficientas 0,005, nežinia kaip nustatomos draudžiamosios pajamos ir bazinė pensija, neapibrėžtos jų proporcijos, sunkiai paaiškinamas pagrindinės dalies koeficientas 1,1 ir pan. Dabartinis koeficientų nustatymas, dalinant uždarbį iš ad hoc sprendimais tvirtinamų draudžiamųjų pajamų yra nesuprantamas ir nepaaiškinamas. Yra ir nemažai kitų problemų.
Apskaitos vienetų (AV) arba „taškų“ sistemoje asmens darbo užmokestis susiejamas su šalies ūkio vidutiniu darbo užmokesčiu ir asmeniui suteikiami Apskaitos taškai (panašiai, kaip „Sodros“ sistemoje asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas). Jei asmuo gauna vidutinį darbo užmokestį, AV bus lygus vienetui. Išeinant į pensiją, sukaupti AV yra padauginami iš tuo metu esančios AV vertės ir gaunamas pirminis pensijos dydis.
Apskaitos taškų sistemoje svarbus kasmetinis taško vertės indeksavimo klausimas. Indeksavimo galimybes riboja pensijų sistemos finansinės galimybės, o jos paprastai priklauso nuo pensininkų ir apdraustųjų skaičiaus bei pastarųjų darbo užmokesčio. AV sistema yra gana paprasta ir aiški. Asmuo gali lengvai palyginti savo darbo užmokestį su vidutiniu ir sužinoti apskaitos vienetų skaičių.
Susumavus metinius AV per visą profesinės karjeros laikotarpį, apskaičiuojama bendra asmens AV suma. Kai paskelbiama AV vertė, ją padauginęs iš savo AV skaičiaus, asmuo žino, kodėl jo pensija yra būtent tokio dydžio. Dirbančiam žmogui aišku, kad ilgiau ir už didesnę algą dirbdamas, jis sukaups daugiau AV arba būsimą pensiją.
Apdraustajam gali būti mažiau skaidrus AV vertės nustatymas ir indeksavimas. Tačiau to neįmanoma išvengti bet kurioje pensijų sistemoje, nes šis parametras priklauso ne nuo asmens pastangų, o nuo bendrų ekonomikos tendencijų.
Žinant skelbiamą apskaitos vieneto vertę ir sukauptą vienetų skaičių, galima būtų įvertinti įgytas pensines teises. Be to, tai skatintų mokėti įmokas, nes jos tiesiogiai veiktų laukiamos pensijos dydį.
Apskaitos vienetai turi tą esminį privalumą, kad vienodą darbo (įmokų) biografiją turintys asmenys visada gaus vienodas pensijas, nes turės vienodą apskaitos vienetų skaičių. Keičiantis vieneto vertei, vienodai keisis ir mokamos pensijos dydis, nesvarbu, kada asmuo bus išėjęs į pensiją – vakar ar prieš 10 metų.
Dabartinę pensijų apskaičiavimo sistemą nesunku paversti apskaitos vienetų sistema, nes dabartinis asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas savo esme yra ne kas kita kaip apskaitos vienetas. Jo vertę galima nustatyti iš žinomo dydžio tradicinėje apskaičiavimo sistemoje dydžio 0,005 ir esamų metinių draudžiamųjų pajamų dydžio sandaugos. Šiuo metu tai būtų 0,005 x 445 EUR = 2,225 EUR
Pavyzdys. Sakykim, asmuo turi 15 metų stažą iki 1994 metų su koeficientu 2 ir nuo 1994 metų – 20 metų stažą su koeficientu 3. Tokiam asmeniui tenka 15 x 2 + 20 x 3 = 90 AV.
Papildoma pensija pagal dabartinę formulę: 0,005 x 15 (stažas) x 2 (koef.) x 445 EUR (draudž. paj.) + 0,005 x 15 (stažas) x 3 (koef.) x 445 EUR (draudž. paj.) = 200,2 EUR. Papildoma pensija pagal apskaitos vienetus: 90 (AV) x 2,225 = 200,2 EUR. Taigi jau paskirta pensija niekaip nepasikeičia – mokamas tas pats dydis.
Apskaitos taškų sistemoje taip pat yra problemų, pvz., kokį vidutinio darbo užmokesčio dydį reikėtų rinktis? Jų yra ne vienas: metiniai, ketvirtiniai, Statistikos departamento, pačios Sodros. Kokį rinktis indeksavimo mechanizmą, siūlomi variantai yra gerokai vėluojantys, kita vertus esant nedideliam kainų indekso judėjimui, gali neatsirasti jokio indeksavimo.
Sprendimo reikalautų ir šiuo metu galiojantis draudžiamųjų pajamų koeficiento ribojimas penkiais. Čia nesunku perlenkti į vieną ar kitą pusę. Nemažai variantų yra ir vis dar aktualiam pensijų apskaičiavimui už laikotarpį iki 1994 metų.
2011 m. Seimo priimtos socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairės numatė pagerinti Sodros finansavimą ir administravimą. Pensijų skaičiavimo būdų pasirinkimas turėjo būti padarytas iki 2015 metų, deja, jokio darbo nepamatėme. Dabar jis pervadintas socialiniu modeliu.
Kad jis bus padarytas šios Seimo kadencijos metu labai abejotina. Beje, jei kalbėtume atvirai, ir būsimosios kadencijos taip pat.
