V.Antanaitis buvo SSRS liaudies deputatas nuo Lietuvos, tačiau jau
tuomet turėjo užduotį nuo Sąjūdžio tarybos. Jis turėjo užmegzti kuo
daugiau ryšių su užsienio ambasadoriais.
V.Antanaičiui Su Egidijui Bičkauskui ne kartą teko kalbėtis su
Sovietų Sąjungos prezidentu Michailu Gorbačiovu. V.Antanaitis prisiminė,
kad M.Gorbačiovas visada atrodydavo labai malonus, pasiūlydavo kavos ir
arbatos, tačiau prakalbus apie Lietuvos nepriklausomybę jis įsiaudrindavo,
o kartais net imdavo grasinti įvesti jėgą.
V.Antanaitis suvažiavime Maskvoje dalyvavo ir praėjus vos kelioms
dienoms po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. „ „Diskusijos buvo
labai gyvos, apie 90 procentų delegatų pasisakė prieš Lietuvos
atsiskyrimą nuo SSSR“.
V.Antanaitis įsitikinęs, kad Sovietų Sąjungoje vieningos politikos
Lietuvos atžvilgiu nebuvo.
1991 metų sausį V.Antanaitis su žmona buvo išvykęs į Švediją ir į
Vilnių grįžo sausio 8-ąją.
Tuometis ministras pėsčiomis nuėjo į Aukščiausiosios tarybos (AT) rūmus,
bet jį pasitiko įtūžusi minia. „Jie mane apstumdė, nemažai jų kalbėjo
rusiškai, supratau, kad jie piktinosi kainų pakėlimu“, – prisiminė
V.Antanaitis.
Tą pačią dieną Kazimiros Prusnkienės vadovaujama vyriausybė atsistatydino.
Premjeru tapos Albertui Šimėnui, V.Antanaitis liko savo pareigose.
Sausio 12-osiso vakarą visi Vyriausybės nariai buvo pakviesti į Romualdo
Kozyrovičiaus butą Antakalnyje ir vaišinosi kibinais. Pirmasis, dar prieš
vidurnaktį, nieko nepaaiškinęs išėjo A.Šimėnas.
Naktį namo grįžusį V.Antanaitį pažadino žmona ir pranešė, kad Vilniuje
šaudo.
Apie pirmą valandą nakties jis nuvyko į Vyriausybės rūmus. Ten jau buvo
susirinkę visi ministrai, nebuvo tik A.Šimėno. Romualdas Ozolas paiškino,
kad premjeras turi specialią užduotį.
Tuomet Vytautas Landsbergis pranešė, kad į Lietuvą vyksta M.Gorbačiovo
siųsta delegacija. V.Antanaitis išsiaiškino, kad delegacija jau yra
Minske ir ėmė derinti jų atvykimo bei pasitikimo detales.
Paaiškėjus, kad delegacija atskris lėktuvu, V.Antanaitis ir Jonas
Biržiškis Vyriausybės automobiliais išvyko į oro uostą. Pavėlavęs atvyko ir
AT atstovas Kazimieras Uoka. Oro uoste sukinėjosi keli aviatoriai bei
keli civiliais apsirengę oro uosto darbuotojai.
Lėktuvui nusileidus, Vyriausybės atstovus pasiekė informacija, kad
delegaciją pasitiko „Jedinstvo“ atstovai. Tuomet politikai su policijos
pareigūnais sušoko į automobilį ir per oro uosto laukus privažiavo prie
lėktuvo.
Jų pasirodymo nustebintas lėktuvo vadas politikų nenorėjo prisileisti
artyn, bet V.Antanaitis parodė SSSR liaudies deputato pažymėjimą.
Tik vėliau paaiškėjo, kad delegaciją pasitiko SSKP ir LKP atstovai,
„Jedinstvo“ bei Lietuvos gelbėjimo komiteto nariai.
Politikams su svečiais sėdant į Vyriausybės mašinas, kažkas rusiškai
sušuko“ Sėdate ne į tas mašinas“.
Vyriausybės mašinos, lydimi nežinomo juodo „Volvo“ automobilio, nuvyko
prie televizijos bokšto. Ten juos pasitiko įpykusių žmonių minia, kurie
rėkavo, rodė tuščius šovinius.
Vėliau derybos vyko parlamente. Visą laiką buvo tariamasi, kaip išvengti
tolimesnio kraujo praliejimo.
Delegacijos nariai įsikūrė Žvėryne esančiuose svečių namuose, kuriuos
saugojo ir Minsko specialiųjų pajėgų, ir „Aro“ pareigūnai. Kartu su jais
apsistojo ir V.Antanaitis.
Kartu su Audriumi Butkevičiumi bei Maskvos delegacija jam teko vykti ir
į karinį Šiaurės miestelį. Jame įsikūrę kariškiai pareiškė, kad į
teritoriją įsileis tik SSRS liaudies deputatus, todėl tokio pažymėjimo
neturėjęs A.Butkevičius liko sėdėti automobilyje.
Kariškiai pareiškė, jog kalbėsis tik su svečiais iš Maskvos, o lietuvius
nuvedė į atskirą kambarį. „Kad mums nebūtų nuobodu, jie sugalvojo keletą
psichologinio spaudimo atvejų“, – prisiminė V.Antanaitis.
Pirmiausia į jų kambarį atvyko būrys karininkų žmonų, kurios
ėmė skųstis gyvenimo sąlygomis Lietuvoje. Vėliau jas pakeitę garbaus amžiaus
žmonės, prisistatę Lietuvos gelbėjimo komiteto nariais ir piktinosi, kad
Lietuvoje pasidarė sunku gyventi darbo žmonėms.
Jiems bediskutuojant, grįžo Maskvos delegacija ir visi išėjo iš
teritorijos. „Automobilyje radome į ledą sušalusį A.Butkevičių“, –
prisiminė buvęs ministras.