Vyriausybės vadovas vos prieš kelias dienas buvo linkęs dar kurį laiką palaikyti S.Skvernelį poste, kad jis baigtų suplanuotus darbus.
Bet savaitgalį A.Butkevičius staiga persigalvojo: S.Skvernelis turi kuo skubiau susirinkti daiktus ir dingti, nes ėmė pernelyg politikuoti. Brūkštelėjo teikimą prezidentei atleisti iš pareigų ministrą.
Kas atsitiko? Slaptoji tarnyba pateikė slaptą pažymą? O gal jo pavardę pavyko aptikti skandalingų Panamos popierių šūsnyje? Ne, šį kartą viskas paprasčiau. Atsakymo reikėtų ieškoti paviešintuose ministro dokumentuose. Tiksliau – 11b klasės mokinio Sauliaus rašinėlyje „Kaip aš įsivaizduoju laimę“.
1986 metais sukurtas tekstas premjerui padėjo kitomis akimis pažvelgti į kolegą Vyriausybėje: „Dažnai mes girdime skambant žodį „laimė“.
Tačiau retai susimąstome: o kas gi yra ta laimė? Į šį klausimą atsakyti tikrai nelengva.“
Įdomi ir dokumento įžanga, kurioje S.Skvernelis paaiškina, kad „tada mūsų laimei grasino imperialistinės-materialistinės jėgos, o po 30 metų – grėsmės iš Rytų, terorizmas bei radikalizmas.“
Galima tik įsivaizduoti, kaip sunerimo A.Butkevičius, kuris puikiai žino, kad dokumentai po vieną nenutekinami. Kas bus, jei poste užsibuvęs ministras ims skelbti dar senesnius rašinius! Aštuntos, penktos klasės, o gal net trečioko darbus? Apie baisų Brisiaus galą, strėle peršautą baltą katytę. Ko gero, dar prisimins ir Veronikos savižudybę.
Premjerui ir šiaip skandalų netrūksta, todėl jei prezidentė kartais suabejos dėl tokios skubos atsikratant ministro, neabejotina, kad jai bus primintas dviprasmiškas vienuoliktoko Sauliaus laiškas. O jei po formalių frazių dar liks laiko, valdžios vyras ir moteris galės apsikeisti nuomonėmis, kas iš tiesų yra laimė.
