Seimo dauguma pritarė nutarimo projektui, kuriuo bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar V.Gapšio veiksmai neprieštarauja Konstitucijai ir ar jis gali eiti Seimo nario pareigas po to, kai jo atžvilgiu įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis.
Balsuoti už kreipimąsi į Konstitucinį Teismą kolegas ir savo frakciją ragino ir pats V.Gapšys, norintis, kad „šitas klausimus būtų išspręstas vieną kartą ir visiems laikams“.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Apkaltą V.Gapšiui opoziciniai konservatoriai inicijuoja po vasario mėnesį paskelbto Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jam skirtą 3,6 tūkst. eurų baudą V.Gapšys jau sumokėjo.
„Visi nusiteikę balsuoti ir atiduoti šį klausimą Konstituciniam Teismui. Tiek mano, tiek Seimo teisininkų išvadoje ir pozicijoje pagal dabartinius galiojančius teisės aktus tai tikrai nėra objektas, nes jis tuo metu nebuvo davęs priesaikos. Bet palaukime Konstitucinio Teismo išaiškinimo“, – prieš posėdį sakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
Lyginosi su R.Žilinsku
V.Gapšys Seimo salėje klausė, kodėl Seimas konstatuoja kitaip nei praėjusį kartą Roko Žilinsko atveju. „Kodėl taikote dvejopus standartus?“
„Mes netaikome dvejopų standartų. Tuo metu niekas aštriau nekėlė, kad būtų svarstomas mandato klausimas. Tai skirtingi nusikaltimai. Jūsų atveju – juodoji buhalterija. Tuo tarpu R.Žilinsko padarytas nusikaltimas nemandagiai kalbantis su politikais vertas pasmerkimo, bet ne tokio masto, kaip jūsų nusikaltimas“, – kalbėjo konservatorių lyderis Andrius Kubilius.
Kęstutis Daukšys teigė, kad pagrindinis dalykas, kodėl A.Kubilius stovi prieš parlamentarus, – nes pavydi V.Gapšiui. „Pakalbėkime apie 80 mln., kuriuos jūs išmėtėte konsultacijoms, tai gal irgi galima prašyti interpeliacijos?“ – piktinosi K.Daukšys.
„Suprantu jūsų pyktį ir nesąžiningą kalbėjimą, kurio Seime yra labai daug. 24 mln. litų buvo panaudoti neteisėtai. Visiškai nepavydžiu V.Gapšiui tų 24 mln., kuriuos V.Gapšys ir Darbo partija naudojo rinkimams“, – atkirto A.Kubilius.
Parlamentarus išvadino „neišmanėliais“
V.Gailius teigė, kad matė, jog tik vienas kitas parlamentaras iš salės skaitė Apeliacinio teismo sutartį. „Nuoširdžiai rekomenduoju prieš darant sprendimus, perskaitykite teismo sprendimą, nes tik vienetai skaitėte.“
Julius Sabatauskas teigė, kad tokio nemokšiško nutarimo projekto jis dar nebuvo matęs. „Konstitucinis Teismas nesprendžia, ar Seimo narys gali toliau atlikti Seimo nario pareigas. Gavęs šį sprendimą Konstitucinis Teismas jo nepriims nagrinėti ir parodys, kokie neišmanėliai čia sėdi.“
L.Graužinienė ramino, kad nereikia Seimo narių vadinti negražiais vardais ir įžeidinėti.
„Suprantu, kad Julius grįžo iš Druskininkų pavargęs ir niekas nedavė pailsėti patogiam parke ar „džekuzi“. Pagal Konstituciją Seimo nariui, prezidentui, Aukščiausiojo Teismo teisėjui apkalta gali būti pradėta tada, kai šiurkštus priesaikos sulaužymas ar padarytas nusikaltimas. Mes remiamės tuo faktu, kad galėjo būti padarytas nusikaltimas. Būtų gerai, kad pripažintumėte, jog suklydote, kad apkaltinote Seimo narius ne visiškai teisingai“, – sakė A.Kubilius.
Darbo partija laikosi pozicijos, kad V.Gapšiui apkalta negalima, nes nusikaltimą jis įvykdė iki tapdamas Seimo nariu. Apeliacinio teismo nuosprendis susijęs su V.Gapšio veikla 2004-2006 metais – tuomet jis nebuvo Seimo narys ir nebuvo davęs priesaikos.
Seimo statutas numato, kad apkaltos procesas yra parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas, siekdamas išspręsti tokių asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą. Vienas pagrindų pradėti apkaltą yra apkaltinamojo nuosprendžio įsigaliojimas.