Apygardos teismas sutiko su žemesnės instancijos teismo
argumentais, jog teisėsaugos pareigūnai neišnaudojo visų įstatyme
numatytų galimybių, kuriomis remiantis būtų galima įsitikinti, ar
Seimo socialdemokratų skunde nurodyti duomenys atitinka tikrovę.
Vilniaus apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Tai reiškia, kad prokurorai turės iš naujo ir atidžiau įvertinti,
ar socialdemokratų skundas vertas baudžiamosios bylos.
Seimo socialdemokratų frakcija paprašė prokurorų ginti
įvertinti, kaip lengvatinėmis sąlygomis G.Landsbergio sutuoktinės
Austėjos Landsbergienės privačiai Karalienės Mortos mokyklai buvo
išnuomotos „Lietuvos energijos“ įmonių grupei
priklausančios bendrovės „NT valdos“ patalpos Vilniaus
senamiestyje, Gervėčių gatvėje.
Vilniaus apygardos prokuratūra sausio pabaigoje nusprendė
nepradėti ikiteisminio tyrimo. Socialdemokratai šį sprendimą
apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, šis nusprendė, kad
prokurorų sprendimas buvo priimtas visapusiškai nepatikrinus
socialdemokratų pateiktos informacijos ir nurodė iš naujo spręsti,
ar pradėti ikiteisminį tyrimą.
Seimo Antikorupcijos komisija valdančiųjų balsais yra
nustačiusi, kad A. Landsbergienė, su bendrove „NT valdos“
sudariusi preliminarią sutartį dėl naujos mokyklos statybos,
siekė, kad „valstybės valdoma įmonė savo lėšomis sukurtų jos
verslui reikalingą infrastruktūrą ir ją išnuomotų“. Šių
komisijos išvadų tvirtinimą Seime opoziciniai konservatoriai
boikotavo.
Pasak A. Landsbergienės, informacija, jog Karalienės Mortos
mokykla gavo ypatingas sąlygas ir jog valstybės įmonė
„NT valdos“ investavo į patalpų infrastruktūrą, yra
melaginga. Ji teigia investavusi į tas patalpas apie 175 tūkst.
eurų.
2,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto kompleksą Vilniaus
Gervėčių gatvėje mokykla išsinuomojo 2013 metais, mokant maždaug
3 eurus už kv. metrą. 2015 metų rugsėjį A. Landsbergienė
pasirašė sutartį su „NT valdomis“ dėl naujos mokyklos statybos
pastarosios lėšomis, o darbų vertė – apie 7 mln. eurų (su PVM).
Vilniaus apygardos teismo nutartyje rašoma, kad skunde keliamas
klausimas, ar dėl sandorio įgyvendinimo kaštų tiek valstybei, tiek
gyventojams nebus daroma tiesioginė turtinė žala, kai dėl
pasiskolintų lėšų bei už jas mokamų palūkanų „NT Valdos“
gali sumažėti gaunamas pelnas ar gali būti patiriami nuostoliai,
dėl ko valstybė praras galimybę surinkti papildomai pajamų į
biudžetą tiek dividendų, tiek pelno mokesčio pagrindu, kas
akivaizdžiai reikštų, jog valstybei būtų padaryta tiesioginė
turtinė žala.
Konstatuojama, kad prokuroras nurodytų aplinkybių nesiaiškino, o taip pat nesiaiškino, kokio dydžio papildomi kaštai bus patiriami „NT Valdos“ dėl minimo sudaryto sandorio ir iš kokio šaltinio
jie bus dengiami.
Šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad
prokuroro procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį
tyrimą buvo priimtas pilnai, išsamiai ir visapusiškai
neišsiaiškinus Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės
Irenos Šiaulienės skunde nurodytos informacijos ir faktinių
aplinkybių, neleidžiančių atmesti tikimybės, kad realiai galėjo
būti padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.
„Tik ištyrus ir įvertinus šias aplinkybes, galima daryti
išvadą dėl skunde įvardintų UAB „NT Valdos“ veiksmų
įvertinimo baudžiamosios teisės kontekste“ , – rašoma
apygardos teismo nutartyje.