Apygardos teismas sutiko su žemesnės instancijos teismo argumentais, jog teisėsaugos pareigūnai neišnaudojo visų įstatyme numatytų galimybių, kuriomis remiantis būtų galima įsitikinti, ar Seimo socialdemokratų skunde nurodyti duomenys atitinka tikrovę.
Vilniaus apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Tai reiškia, kad prokurorai turės iš naujo ir atidžiau įvertinti, ar socialdemokratų skundas vertas baudžiamosios bylos.
Seimo socialdemokratų frakcija paprašė prokurorų ginti įvertinti, kaip lengvatinėmis sąlygomis G.Landsbergio sutuoktinės Austėjos Landsbergienės privačiai Karalienės Mortos mokyklai buvo išnuomotos „Lietuvos energijos“ įmonių grupei priklausančios bendrovės „NT valdos“ patalpos Vilniaus senamiestyje, Gervėčių gatvėje.
Vilniaus apygardos prokuratūra sausio pabaigoje nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo. Socialdemokratai šį sprendimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, šis nusprendė, kad prokurorų sprendimas buvo priimtas visapusiškai nepatikrinus socialdemokratų pateiktos informacijos ir nurodė iš naujo spręsti, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.
Seimo Antikorupcijos komisija valdančiųjų balsais yra nustačiusi, kad A. Landsbergienė, su bendrove „NT valdos“ sudariusi preliminarią sutartį dėl naujos mokyklos statybos, siekė, kad „valstybės valdoma įmonė savo lėšomis sukurtų jos verslui reikalingą infrastruktūrą ir ją išnuomotų“. Šių komisijos išvadų tvirtinimą Seime opoziciniai konservatoriai boikotavo.
Pasak A. Landsbergienės, informacija, jog Karalienės Mortos mokykla gavo ypatingas sąlygas ir jog valstybės įmonė „NT valdos“ investavo į patalpų infrastruktūrą, yra melaginga. Ji teigia investavusi į tas patalpas apie 175 tūkst. eurų.
2,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto kompleksą Vilniaus Gervėčių gatvėje mokykla išsinuomojo 2013 metais, mokant maždaug 3 eurus už kv. metrą. 2015 metų rugsėjį A. Landsbergienė pasirašė sutartį su „NT valdomis“ dėl naujos mokyklos statybos pastarosios lėšomis, o darbų vertė – apie 7 mln. eurų (su PVM).
Vilniaus apygardos teismo nutartyje rašoma, kad skunde keliamas klausimas, ar dėl sandorio įgyvendinimo kaštų tiek valstybei, tiek gyventojams nebus daroma tiesioginė turtinė žala, kai dėl pasiskolintų lėšų bei už jas mokamų palūkanų „NT Valdos“ gali sumažėti gaunamas pelnas ar gali būti patiriami nuostoliai, dėl ko valstybė praras galimybę surinkti papildomai pajamų į biudžetą tiek dividendų, tiek pelno mokesčio pagrindu, kas akivaizdžiai reikštų, jog valstybei būtų padaryta tiesioginė turtinė žala.
Konstatuojama, kad prokuroras nurodytų aplinkybių nesiaiškino, o taip pat nesiaiškino, kokio dydžio papildomi kaštai bus patiriami „NT Valdos“ dėl minimo sudaryto sandorio ir iš kokio šaltinio jie bus dengiami.
Šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad prokuroro procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas pilnai, išsamiai ir visapusiškai neišsiaiškinus Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės skunde nurodytos informacijos ir faktinių aplinkybių, neleidžiančių atmesti tikimybės, kad realiai galėjo būti padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.
„Tik ištyrus ir įvertinus šias aplinkybes, galima daryti išvadą dėl skunde įvardintų UAB „NT Valdos“ veiksmų įvertinimo baudžiamosios teisės kontekste“ , – rašoma apygardos teismo nutartyje.
