Krašto apsaugos ministerijai pavaldaus Antrojo operatyvinių
tarnybų departamento 2015 metų ataskaitoje rašoma, kad švelnios
bausmės Lietuvoje veikiančių šnipų neatgraso nuo tokios veiklos.
„Besiformuojanti Lietuvos teisinė praktika, skiriant pernelyg
švelnias bausmes už šnipinėjimą, nesudaro būtinų prielaidų
atgrasymui nuo tokios veikos“, – teigiama dokumente.
Anot žvalgybos, nors šnipų taikos metu vykdoma veikla nedaro
didelės žalos valstybei, tokie asmenys krizinių situacijų ar karo
metu vykdytų ir užduotis, keliančias kur kas didesnę žalą.
Ataskaitoje rašoma, kad tai gerai iliustruoja Gruzijos pavyzdys,
kai Rusijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) užverbuotas
Gruzijos karininkas teikė didelės žalos nesukeliančią
informaciją, o 2008 metais prasidėjus kariniams veiksmams perdavė
informaciją apie Boržomio tarpukalnėje dislokuotus sraigtasparnius
ir po kelių dienų ši bazė buvo subombarduota.
Teismų administracija: žvalgyba pati leidžia šnipams veikti per ilgai
Pastaraisiais metais pirmosios instancijos teismuose buvo
išnagrinėtos dvi baudžiamosios bylos dėl šnipinėjimo
Baltarusijai.
2015 lapkritį už tai buvo nuteistas buvęs oro eismo
paslaugas teikiančios valstybės įmonės „Oro navigacija“
darbuotojas Romualdas Lipskis – jam skirti treji metai kalėjimo.
Šių metų kovą už šnipinėjimą trejiems metams laisvės atėmimo
nuteistas buvęs kariuomenės medikas Andrejus Ošurkovas.
„Teismas abiem atvejais bausmes skyrė sankcijos ribose,
įvertinęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais, –
rašoma Nacionalinės teismų administracijos komentare BNS.
Teismų sistemos atstovai kol kas nekomentuoja bausmės
R.Lipskiui, nes jo byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme.
Argumentuodama sprendimą dėl A.Ošurkovo Teismų administracija
teigia, kad skelbdamas nuosprendį teismas įvertino, jog
„kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta,
atsakomybę lengvino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai
gailėjosi, padėjo atskleisti nusikalstamą veiką“.
„Skiriant bausmę ir parenkant bausmės trukmę atsižvelgta į
tai, kad veika tęsėsi pakankamai ilgą laiką, kaltinamasis
praeityje neteistas, charakterizuojamas gerai, ilgą laiką išbuvo
kardomajame kalinime.
Šio nuosprendžio prokuroras apeliacine tvarka
neskundė, taigi sutiko, kad A.Ošurkovui paskirta jo padarytos
nusikalstamos veikos pavojingumą ir kitas bylos aplinkybes
atitinkanti bausmė“, – teigia Nacionalinė teismų administracija.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad dar 2012 metais buvo
fiksuojami A.Ošurkovo susitikimai su Baltarusijos žvalgybos
agentu Sergejumi Kurulenka, perduodama informacija, tačiau nepaisant
to, specialiosios tarnybos beveik metus laiko nenutraukė
šnipinėjimo ir taip pati sudarė sąlygas Lietuvos kariuomenės ir
valstybės saugumui svarbiai informacijai patekti į Baltarusijos
rankas.
Kad žvalgybiniai veiksmai buvo tęsiami per ilgai, teismas nurodo
ir R.Lipskio baudžiamosios bylos nuosprendyje.
Politologas: bausmių neišvengiamumas yra geresnė atgrasymo priemonė nei jų dydis
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad bausmių
neišvengiamumas šnipams būtų geresnė jų atgrasymo priemonė, nei
bausmės dydis.
„Ne tiek konkreti bausmė ar įkalinimo trukmė labiau nulemtų
(atgrasymą), bet apskritai suvokimas, kad žvalgyba visais atvejis
tokius asmenis stengsis patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, –
BNS sakė ekspertas.
Jis sutiko su žvalgybos nuomone, kad šnipinėjimas taikos metu
yra pasirengimas „žymiai didesniems veiksmams“ krizės ar karinio
konflikto metu.
Pasak T.Janeliūno, iš Lietuvos teisėsaugos sučiuptų
šnipinėjančiųjų matyti, kad nedraugiškų valstybių
specialiosioms tarnyboms rūpi viskas, kas susiję su Lietuvos
kariuomene, įskaitant ir asmenų verbavimo joje galimybes. Be to,
šnipai domisi, kokiais būdais Lietuva techniniu lygiu palaiko oro
erdvės saugumą, o karinio konflikto atveju tokie duomenys gali būti
naudojami perimant Lietuvos oro erdvės kontrolę.
„Tai atitinka klasikinius šnipinėjimo objektus – karinės
struktūros, civilinės ir karinės institucijos, susijusios su
tokiais strateginiais objektais kaip oro paslaugos, susisiekimas oru.
Taip pat gali būti kitos infrastruktūros sistemos – geležinkeliai,
jūrų, kur lygiai taip pat karo metu būtų stengiamasi perimti
kontrolę tokiuose kritiniuose taškuose“, – sakė politologas.
Jis pridūrė, kad šnipinėjančių asmenų atžvilgiu vykdomas
teisminis procesas taip pat yra savotiška prevencija šnipinėjimui.
„Ilgą laiką šnipinėjimu užsiiminėję žmonės negalvojo,
kad jiems gali grėsti atsakomybė“, – teigė T.Janeliūnas.
Eksperto teigimu, šnipinėjimo užkardymas kitose valstybėse
labai priklauso nuo šnipinėjimo atvejų, jų masto, tuo metu Lietuva
dėl nedidelės patirties dar nežino, kaip elgtis su
šnipinėjančiais asmenimis.
„Matyt, visa tai ateis ilgainiui ir ta praktika priklausys nuo
situacijos, ar šnipinėjimas bus intensyvėjantis, ar vis tik
pakankamai retas reiškinys“, – sakė politologas.
Lietuvoje – dar du šnipinėjimo atvejai, Rusijos kalėjime – du lietuviai
Paskutinę 2014 metų dieną paskelbta apie sulaikytą Lietuvos
kariuomenės Karinių oro pajėgų karininką, kuris, įtariama,
šnipinėjo užsienio valstybei teikdamas ją dominančią
informaciją, taip pat – ir įslaptintą. Taip pat sulaikytas asmuo,
kuriam minimas karininkas teikė surinktus duomenis.
Be to, 2015 metų viduryje pranešta apie dar vieną ikiteisminį
tyrimą dėl šnipinėjimo, kurį, kaip įtaria teisėsauga, vykdė
Rusijos pilietis, Federalinės saugumo tarnybos (FSB) darbuotojas.
Valstybės saugumo departamento teigimu, atskleidus šnipą buvo
užkirstas kelias bandymui „prieiti prie tik Lietuvos vadovams
žinomos informacijos, siekiant manipuliuoti ir įtakoti Lietuvos
sprendimų priėmimo procesus aukščiausiame lygyje“.
Savo ruožtu Rusijos teismas šių metų kovą 12-ai metų kalėti
nuteisė lietuvį Aristidą Tamošaitį, kuris, anot Rusijos,
prisipažino dirbantis Antrajame operatyvinių tarnybų departamente.
Lietuvis sulaikytas praėjus trims savaitėms po to, kai Lietuvoje
buvo sulaikytas minėtas FSB darbuotojas.
Pernai vasarą Rusija taip pat pranešė sulaikiusi Lietuvos ir
Rusijos pilietį Jevgenijų Mataitį, kuris įtariamas valstybės
išdavyste. Šiuo metu jis teisiamas Karaliaučiaus srityje.