Prieš palaikų deginimo Olandų g. 22 projektą griežtai pasisakė Pavilnių regioninio parko vadovybė, Lietuvos žydų bendruomenė ir ypač aplinkinių gatvių Filaretų, Dailidžių, Olandų – gyventojai, Antakalnio bendruomenė. Tačiau „Ritualo“ planus morališkai parėmė Vilniaus miesto tarybos narė Aušra Maldeikienė. Neseniai kalbėdama per radiją prieš krematoriumą sukilusius vilniečius išvadino isteriškomis moterėlėmis.
„Pezėjimais“ išvadinusi Aplinkos apsaugos agentūros reikalavimus atlikti POV procedūras, žodžių kišenėje neieškojo. Kliuvo vilniečiams, surinkusiems kelis tūkstančius parašų, reikalaujant užkardyti iniciatyvą statyti tokį objektą parke, šalia jų gyvenamųjų namų, darželių ir mokyklų.
„Moterėlės visiškai isteriškos ir visiškai nenormalios“, – tiesiai tėškė ekonomikos mokslų daktarė.
A.Maldeikienė tai pasakė dalyvaudama radijo diskusijoje apie lietuvių tautos išnykimo grėsmę. Ekonomistė turėjo galvoje, kad Lietuvoje daug trukdžių verslui, todėl nemažėja emigracija.
Sakinys apie isteriškas moterėles įžeidė vieną aktyviausių kovotojų su krematoriumo statyba Olandų gatvėje – buvusią Vilniaus tarybos narę, konservatorę Rasą Baškienę.
„Nežinau, kaip ponia supranta miesto tarybos, kuriai pati priklauso, funkcijas, visiškai ignoruodama pastarosios vieningą sprendimą neleisti statyti krematoriumo prieš gyventojų valią.
Kaip turėtų jaustis žmonės, politikų vadinami isteriškais ir nenormaliais? Kaip jie turėtų reaguoti, kai sakoma, kad jų nuomonė „ant kiekvieno kampo“?
Ponia R.Maldeikienė yra ir ponia docentė Vilniaus universitete. Ar tokiais epitetais ji įžeidinėja ir savo studentus? Gal tuomet nesistebėkime, kad mūsų mokyklose klesti patyčių kultūra, kad žmonės nesijaučia saugūs ir balsuoja kojomis“, – rėžė iniciatyvinės grupės „Mes nenorime krematoriumo Vilniaus centre!“ atstovė R.Baškienė.
Ji kandžiai pastebėjo, kad kitus mokyti ir kvailinti greita A.Maldeikienė pati nesuvokia, ką šneka.
„Ponia ekonomistė nusišnekėjo sakydama, kad POV vertinimo nereikia, nes palaikų kremavimas Vilniaus laidojimo namų rūsiuose grėsmės aplinkai nekelia, ji neteršiama. Iš tiesų, pagal ES įstatymus, nereikia tik integruotos taršos vertinimo, ir tai yra negerai. O poveikio aplinkai vertinimas yra būtinas. Kokie motyvai skatina A.Maldeikienę ginti grupinius verslo interesus, galima tik pasvarstyti“, – pasipiktinusi kalbėjo aktyvi sostinės bendruomenės veikėja.
Krematoriumas miesto centre duotų didelį pelną, todėl šios idėjos lengvai neatsisakoma.
Šį mėnesį gali būti svarstomas Vilniaus laidojimo rūmus valdančios bendrovės „Ritualas“ skundas dėl Vilniaus tarybos vasario 24 dienos sprendimo, nepritariančios krematoriumo įrengimui.
Skunde teigiama, kad jie nepažeidė žmonių laidojimo, teritorijų planavimo įstatymų, prašydami leisti įrengti krematoriumą. Taip pat, kad ta žemės sklypo dalis, kurioje būtų krematoriumas, nepatenka į kultūros vertybės – Vilniaus žydų senųjų kapinių teritoriją. Nurodoma, kad šioje teritorijoje nėra draudžiama besąlygiškai ūkinė veikla, jog savivaldybė priėmė sprendimą, nesusipažinusi su projektu.
Krematoriumui Olandų gatvėje nepritarė ir Lietuvos žydų bendruomenė, nes dalis jo būtų patekę į istorinių žydų kapinių teritoriją. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sakė, kad būtų ciniška deginti palaikus buvusiose žydų kapinėse. F.Kukliansky tvirtino, kad Vilniaus laidojimo namai realiai pastatyti ant senųjų žydų kapinių. Tiesa, jos uždarytos dar XIX a., tačiau, kaip aiškino F.Kukliansky, žydams nėra buvusių kapinių.
Bendrovės „Ritualas“ atstovai tvirtino, kad Olandų gatvėje būtų statomas ne krematoriumas, o tik kremavimo linija Vilniaus laidojimo namuose. Numatomas maksimalus įrangos pajėgumas – iki 8 deginimų per dieną – arba iki 2 tūkst. per metus.
Ritualinių paslaugų verslininkai tikino, kad jokio kenksmingo poveikio gamtai ir aplinkiniams gyventojams nebus – esą įranga su išmetamųjų dujų valymo ir filtravimo technologija atitinka aukščiausius pasaulinius saugos ir efektyvumo standartus bei griežčiausius Europos Sąjungos aplinkos apsaugos reikalavimus. Galutiniame etape į aplinką patenka visiškai išvalytas oras.
Tačiau jau 5 metus pramoninėje zonoje, toli nuo gyvenamųjų kvartalų, veikiančio Kėdainių krematoriumo direktorius Vytenis Labanauskas abejojo, ar deginti palaikus Vilniaus centre yra geras sumanymas.
„Šiuolaikinės technologijos iš tiesų padeda atlikti kremavimo darbus palyginti saugiai, nedarant žalos aplinkai. Tačiau net kokybiška technologija gali sugesti. Krematoriumo krosnyje gali įvykti gedimų, sukeliančių avarijas. Pas mus irgi taip buvo nutikę. Avarijos atveju viskas, kad dega krosnyje, per kaminą pasipila į aplinką. Dėl to ir svarbu krematoriumą statyti kuo atokiau nuo gyvenamųjų kvartalų ar vietų, kuriose susitelkia daug žmonių“, – aiškino V.Labanauskas.
