Kauno mokyklose buvo ieškoma narkotinių medžiagų pėdsakų. Tyrime savanoriškai panoro dalyvauti 29 ugdymo įstaigos.
Tyrimas atskleidė, kad 9 iš jų buvo rasta sintetinių narkotinių medžiagų bei marihuanos pėdsakų.
Viena iš tyrimo organizatorių, Kauno visuomenės sveikatos biuro specialistė Reda Žaromskytė sakė, kad rezultatai labiausiai sujaudino tėvus. Todėl kitais mokslo metais tokie tyrimai turėtų būti atlikti visose Kauno mokyklose.
Tačiau kai kurių mokyklų vadovai ir aktyvūs tėvai įsitikinę, kad tokių priemonių neužtenka. Vien tikrinimai neapsaugos vaikų nuo pagundų, o ką daryti su gautais rezultatais, neaišku.
Savanorių atsirado nemažai
R.Žaromskytė sakė, kad narkotinių medžiagų pėdsakų tyrimai pirmiausia buvo atlikti Klaipėdos mokyklose. Po gautų rezultatų Sveikatos apsaugos ministerija įpareigojo visų miestų visuomenės sveikatos biurus sekti šiuo pavyzdžiu.
Kauno visuomenės sveikatos biuro specialistai laikinosios sostinės mokyklas pakvietė tyrime dalyvauti savanoriškai. Tokių atsirado 29. Tai – 14 bendrojo lavinimo mokyklų, 11 gimnazijų ir 4 progimnazijos.
Tyrimams buvo naudoti dviejų tipų vienkartiniai Izraelyje pagaminti narkotikų testai. Jie atrodo lyg lakmuso juostelės. Vienais testais galima aptikti 21 sintetinės medžiagos pėdsakus. Kitais – marihuanos ir hašišo liekanų.
Židiniai – berniukų tualetai
R.Žaromskytė sakė, kad narkotinių medžiagų buvo ieškoma įvairiose mokyklų patalpose ant įvairių daiktų paviršių.
Trijuose berniukų tualetuose buvo rasta ir marihuanos bei sintetinių medžiagų pėdsakų.
Taip pat marihuanos žymių rasta mokyklų pirmojo aukšto koridoriuose, drabužinėse.
„Sintetinių narkotikų žymių atradome įvairių, taip pat net ir kompiuterinių klasių patalpose“, – pabrėžė specialistė.
Iš viso narkotikų pėdsakų aptikta 9 mokyklose.
Tirs visas miesto mokyklas
R.Žaromskytė sakė, kad tai nereiškia, jog narkotikus vartoja būtent mokiniai ir tai daro mokyklose.
„Į ugdymo įstaigas gali patekti ir pašaliniai žmonės, jei budinčiam pateikia apie save duomenis. Taip pat narkotinių medžiagų pėdsakų ugdymo įstaigų patalpose gali atsirasti, jei mokiniai su narkotikais reikalų turėjo kitose vietose, pavyzdžiui, naktiniuose klubuose. Narkotikų pėdsakų gali atsirasti ir dėl čia dirbančių pedagogų ar kito personalo kaltės“, – sakė visuomenės sveikatos specialistė.
Tyrime dalyvavo mokyklų bei tėvų atstovai. Pasak R.Žaromskytės, labiausiai dėl gautų rezultatų sunerimo tėvai.
„Toks tyrimas ne tik parodo narkotikų paplitimą. Jis turėtų skatinti mokyklų ir tėvų bendruomenes siekti, kad aktyviau būtų tiriama, kokiais keliais narkotikai patenka į ugdymo įstaigas“, – įsitikinusi R.Žaromskytė.
Kadangi tyrimas pasirodė esąs aktualus, spalio ir lapkričio mėnesiais tokie testai bus atlikti visose 74 Kauno mokyklose. Tai kainuos 10 tūkstančių eurų.
Nežinotų, ką daryti toliau
„Aušros“ gimnazijos direktorė Nerija Baltrėnienė sakė, kad prieš narkotinių medžiagų pėdsakų tyrimą su visuomenės sveikatos specialistais tarėsi, ar verta jame dalyvauti.
„Nusprendėme, kad neverta. Žinoma, rezultatai būtų įdomūs. Tačiau jei narkotinių medžiagų pėdsakų būtų atrasta, nežinia, ką su tokia informacija daryti toliau. Bent kol kas niekas nepatarė, kokių imtis priemonių, kaip tikrinti, iš kur tos medžiagos mokyklose atsiranda“, – sakė „Aušros“ gimnazijos direktorė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys prisipažino, kad jo ugdymo įstaiga tyrime dalyvavo. Narkotikų pėdsakų nebuvo aptikta. A.Bučnys mano, kad apsisaugoti nuo narkotikų padėjo keli veiksniai.
„Mokykloje įdiegta uždarų durų sistema. Į ją patenka tik specialias korteles turintys mokiniai, pedagogai ir keli universiteto dėstytojai. Mokiniai iš mokyklos išeiti gali tik po pamokų. Taip pat mokykla užtverta tvoromis. Pasamdyta profesionali saugos tarnyba. Manau, kad griežtos saugumo priemonės labai svarbios“, – sakė direktorius.
Vaikai sugeba nuo mokytojų pasislėpti
Lietuvos aktyvių tėvų forumo narė Jolanta Lipkevičienė pritarė, kad mokyklose daug dėmesio kreipiama į saugumą ir į tai, kad į jas nepatektų pašaliniai žmonės.
„Tačiau puikiai žinome, kad vaikai draudžiamas medžiagas sugeba platinti vieni kitiems. Yra atvejų, kai ketvirtokai vieni kitiems pardavinėjo į Lietuvą uždrausto įvežti uostomojo tabako. Jį vaikai bandė vartoti neva dėl to, kad jis gerai atkemša nuo slogos užsikimšusias nosis“, – pasakojo aktyvi motina.
Kaunietė teigė, kad mokytojai mokyklose budi tik tam tikrose vietose, o vaikai išradingi ir sugeba pasislėpti.
„Pedagogai taip pat ne visada linkę kalbėti apie narkotikų problemą. Kartais mokytojai mano, kad jei apie ją pradėsi šnekėti, kalbos tik paskatins pabandyti kvaišalų“, – teigė J.Lipkevičienė.
Moteris sakė, kad iki šiol prevencinių priemonių, susijusių su narkotikų vartojimu mokyklose, stigo, jos buvo vienkartinės, trumpalaikės.
„Mokyklų tikrinimas – pirmas realus žingsnis. Tačiau vien tikrinimo neužtenka. Paprastai kvaišalus ima vartoti žemos savivertės, gyvenimo prasmės ir tikslo nematantys vaikai. Todėl drauge su informacija apie kvaišalų žalą, su patikros reidais turi būti skatinama ir vaikų bei tėvų emocinė, dvasinė, psichinė sveikata ir brandumas“, – įsitikinusi Lietuvos tėvų forumo atstovė.