Parlamentarai antradienį priėmė atitinkamą rezoliuciją, už
ją balsavo 90 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, du susilaikė.
Dokumente teigiama, kad po Krymo aneksijos Rusijos pilietybę
priimti atsisakę pusiasalio gyventojai yra diskriminuojami ir patiria
didelių sunkumų visose politinio, visuomeninio ir ekonominio
gyvenimo srityse, negali gauti švietimo, medicinos, socialinių ir
kitų paslaugų, o totorių ir ukrainiečių kalbų vartojimas
ribojamas mokyklose ir žiniasklaidoje.
„Apie 12 proc. totorių, apie 250 tūkstančių, tie totoriai,
kurie nepriėmė Rusijos pilietybės, yra engiami įvairiais
būdais“, – pristatydamas rezoliuciją sakė Seimo Užsienio
reikalų komiteto pirmininkas, vienas iš dokumento autorių
Benediktas Juodka.
Lietuvos Seimas teigia griežtai smerkiantis Rusijos ir „de
facto Krymo valdžios“ veiksmus, siekiant uždrausti Krymo totorių
Medžliso, neofiicialaus parlamento, veiklą.
Kovą Simferopolio teisme prasidėjo teismo procesas, kuriuo
didžiausią vietos totorių organizaciją siekiama uždrausti
kaltinant ekstremizmu.
Dokumentu tarptautinė bendruomenė taip pat kviečiama toliau
vienyti pastangas „tęsiant aktyvią Krymo aneksijos nepripažinimo
politiką ir užtikrinant Ukrainos teritorijos vientisumą“.
„Seimas pabrėžia, kad okupacijos nutraukimas ir Ukrainos
kontrolės atkūrimas Kryme yra viena iš bendradarbiavimo ryšių su
Rusijos Federacija atnaujinimo, įskaitant susijusių sankcijų
panaikinimą, sąlygų“, – rašoma Seimo rezoliucijoje.
Konservatorius Mantas Adomėnas tvirtino, kad Lietuvos pareiga –
neleisti pasauliui užsimerkti prieš tai, kas vyksta su Krymo
totoriais.
„Mes kaip tauta, kaip niekas kitas žinome, ką reiškia būti
pasaulio užmirštiems ir atiduotiems agresorių valiai, kurie nori
tautos žūties. Krymo totoriai tą patiria nebe pirmą kartą.
Dabartiniuose svarstymuose sugrąžinti Rusiją į tarptautinius
formatus Krymo totorių klausimas yra sąmoningai užmirštamas,
pakišamas po kilimu. Atrodo, kad Europoje esama gerokai didesnių
iššūkių: yra ir pabėgėlių krizė, ir gresiantis Britanijos
išėjimas, bet mes esame tie, kurie turėtume priminti, kad nepaisant
to, šalia vyksta dar viena tragedija“, – kalbėjo Seimo narys.
Jis pareiškė, kad Kryme vyksta tai, kas turėtų būti vadinama
apartheidu, „kai dėl tautinių, religinių požiūrių žmonės yra
diskriminuojami net be teisės į darbą, išsilavinimą, net
nuosavybę“.
Rezoliucijos projektą pirmadienį įregistravo Seimo Užsienio
reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka,
Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas
Kirkilas, Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius,
Seime vykstant Pasaulio Krymo totorių kongreso vykdomojo komiteto
posėdžiui ir konferencijai apie žmogaus teisių pažeidimus Rusijos
aneksuotame Kryme.
Šių metų vasarį pranešta apie Rusijos teisėsaugos
institucijų ketinimus uždrausti Krymo totorių Medžliso veiklą.
Krymo vyriausioji prokurorė Natalija Poklonskaja Aukščiausiajam
Teismui įteikė ieškinį, kad Medžlisas būtų pripažintas Krymo
totorių ekstremistine organizacija ir jo veikla uždrausta.
Krymo aneksijos pasaulis nepripažino, Ukraina laiko šį
pusiasalį savo teritorija, kurią yra aneksavusi Rusija. Dėl šios
aneksijos Europos Sąjunga Maskvai paskelbė sankcijas.
Totoriai, kurie sudaro daugiau kaip 12 proc. Krymo gyventojų, yra
tarp didžiausių Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos kritikų.