Nors pagal Baudžiamojo proceso kodeksą (BPK) teismo posėdžiai turi vykti lietuviškai, o visus byloje esančius užsienio kalba surašytus dokumentus privaloma išversti į lietuvių kalbą, Vilniaus apygardos teismo teisėja A.Valinskienė nusprendė pasielgti savaip.
Ji atmetė už finansinius nusikaltimus teisiamo kauniečio Kęstučio Jonyno ir jo advokatės Jolantos Litvinskienės prašymą išversti užsienio kalba parašytus dokumentus ir ėmė juos skelbti olandų, anglų ir rusų kalbomis.
Vilniaus apygardos teismo atstovai informavo, kad Teisėjų etikos ir drausmės (TED) komisija šiuo metu svarsto skundo priimtinumo klausimą ir laukia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko vykdomo tyrimo išvadų – gali būti, ad teisėjai teks aiškintis TED komisijoje.
„Aš suprantu, kad teisėja nori kuo greičiau išnagrinėti bylą. Tačiau ar dėl to galima pažeidinėti Baudžiamojo proceso kodekso ir etikos normas?
Tai, kad dokumentai be vertėjos skaitomi man nesuprantama kalba, – tik viena medalio pusė.
Teisėja savavališkai keičia grafikus, bylą nagrinėja net pasibaigus darbo laikui, tyčiojasi ir įžeidinėja mano advokatę“, – teisėjos darbu piktinosi teisiamasis K.Jonynas.
Versti dokumentus atsisakė
Konfliktinė situacija kilo neseniai vykusiame teismo posėdyje.
Kadangi neatvyko keli liudytojai, teisėja nutarė išnaudoti atsiradusį laisvą laiką – pradėjo skelbti byloje esančius dokumentus.
Tam pasipriešino ir teisiamasis, ir jo advokatė J.Litvinskienė. Jie tvirtino, jog daug dokumentų surašyti užsienio kalbomis, todėl būtina juos išversti.
Tačiau į šiuos prašymus teisėja nekreipė dėmesio.
Pradėjusi skelbti dokumentus, ji dar palyginti sklandžiai perskaitydavo angliškus tekstus, tačiau strigdavo, kai tekdavo skelbti olandų kalba surašytus dokumentus. Juos teisėja skaitė paraidžiui.
Dar sunkiau sekėsi perskaityti rusų kirilica surašytus tekstus. Tad teisėja juos neretai praleisdavo ir skelbdavo kitus bylos duomenis.
Liepė romano neskaityti
Teisiamasis K.Jonynas kelis kartus pasiskundė, kad nesupranta, ką skaito teisėja, ir paprašė iškviesti vertėją.
Tačiau teisėja į šiuos prašymus nekreipė dėmesio. Galiausiai kantrybė trūko teisiamojo advokatei. Ji pareikalavo, kad dėl akivaizdaus valstybinės kalbos principo pažeidimo teisėja nusišalintų.
„Neskaitykite romano ir žiūrėkite į mane, kai aš skelbiu motyvus“, – advokatei replikavo teisėja.
Nors advokatė J.Litvinskienė paaiškino, kad skaito ne romaną, o Baudžiamojo proceso kodeksą ir kad jokie įstatymai jos neįpareigoja teisėjai žiūrėti į akis, konfliktinė situacija išliko.
Po to nušalinti teisėją dar bandė ir teisiamasis K.Jonynas, tačiau teisėja uždraudė jam reikšti tokius pageidavimus.
„Aš daugiau kaip 30 metų dirbu advokate, tačiau dar neteko matyti, kad teisėjas elgtųsi taip nesąžiningai ir negarbingai tiek mano, tiek mano ginamojo atžvilgiu“, – piktinosi J.Litvinskienė.
Veikė svetimu vardu
K.Jonynas yra teisiamas dėl nusikaltimų, kurie buvo įvykdyti dar prieš 16 metų. Tuomet svetimu pasu pasinaudojęs nusikaltėlis nusipirko vienos bendrovės akcijų ir save pasiskyrė jos vadovu.
Ši įmonė su įvairiomis transporto kompanijomis ėmė sudarinėti tarptautines gabenimo sutartis.
Sutartis sudarinėjo neteisėtai, su svetimu pasu, įsigytos įmonės direktorius, o jis pats į susitikimus su verslininkais atvykdavo pakeitęs išvaizdą – su peruku.
Kroviniai buvo vežami iš vienų valstybių į kitas, tačiau pervežimą užsakiusi bendrovė už tai nesumokėdavo.
Paprastai vienas toks pervežimas kainuodavo apie 5 tūkstančius litų. Bendra visoms nukentėjusioms įmonėms padaryta skola siekė beveik pusę milijono litų.
Nuostolius patyrusios transporto kompanijos pradėjo ieškoti savo pinigų. Tada paaiškėjo, kad užsakymus parengusios kompanijos vadovas – visai kitas asmuo.
Dokumentai buvo sunaikinti
Dėl šio nusikaltimo buvo iškelta baudžiamoji byla, o įtarimai kartu su kitais asmenimis pareikšti ir K.Jonynui. Tačiau po kiek laiko ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas.
Tačiau, praėjus daugiau kaip 10 metų, byla buvo atnaujinta, o K.Jonynui vėl pateikti įtarimai.
Nors paaiškėjo, kad nutraukus bylą prokuroro sprendimu buvo sunaikinta daug dokumentų, dingo dalis daiktinių įrodymų, ikiteisminį tyrimą baigusi prokuratūra bylą nutarė perduoti teismui.
Pasiekė naują rekordą
Bylą tirti teisme 2015 metų pavasarį pradėjo tuometė Vilniaus apylinkės teismo teisėja A.Valinskienė ir iškart įsivėlė į konfliktą su teisiamuoju ir jo advokate.
To konflikto padarinys – savotiškas rekordas: 17 kartų dėl įvairių skirtingų motyvų A.Valinskienę buvo bandyta nušalinti.
Įrašė klaidingus duomenis
Vos gavusi bylą teisėja areštavo K.Jonyno žmonos turtą – netoli Kauno esantį kaimo turizmo kompleksą, tačiau, pasibaigus arešto terminui, pamiršo jį pratęsti.
Tik praėjus mėnesiui, užuot pranešusi, kaip numato įstatymai, Viešajam areštų registrui apie laikinųjų apsaugos priemonių termino pabaigą, teisėja pasirašė nutartį, pagal kurią turtas turėjo būti iš naujo areštuojamas.
Nutartyje buvo teigiama, kad teismo posėdyje dėl naujo turto arešto pasisakė prokuroras ir teisiamasis, tačiau iš tiesų nė vienas jų dėl to net neužsiminė.
Manydami, kad taip klastojamas oficialus dokumentas, teisiamasis ir jo advokatė bandė teisėją nušalinti, tačiau teisėja tai daryti atsisakė.
Perkėlė į kitą teismą
Teisiamasis jau buvo lengviau atsikvėpęs, kai praėjusių metų pabaigoje prezidento dekretu A.Valinskienė buvo paskirta Vilniaus apygardos teismo teisėja.
K.Jonynas jau džiaugėsi, kad byla bus perduota kitam teisėjui, kuris objektyviau ją išnagrinės. Bet džiaugsmas buvo trumpas.
Nors dar oficialiai nebuvo įsiteisėjęs A.Valinskienės paskyrimas, Vilniaus apygardos teismo pirmininko sprendimu byla vėl perduota tai pačiai teisėjai.
Pati teisėja A.Valinskienė „Lietuvos rytui“ taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl posėdžius vedė ne valstybine kalba.
Ji teigė, kad K.Jonynas kaltinamas sunkiais tęstiniais nusikaltimais, o pati byla yra didelės apimties, ją sudaro keliasdešimt tomų: „Nagrinėjant šią bylą buvo surengta daugybė teisiamųjų posėdžių. Pavyzdžiui, vien per pastaruosius du mėnesius – 38 posėdžiai. Teismas daro viską, kad nuosprendis būtų paskelbtas laiku.“
Greitai sueis senatis
„Jūsų užklausoje minimas Kęstutis Jonynas yra kaltinamas padaręs sunkius tęstinius nusikaltimus (sukčiavimus). Jam yra pateikti kaltinimai dėl to, kad jis nesumokėjo daugiau nei 227 tūkst. litų Lietuvoje registruotoms įmonėms, teikusioms krovinių pervežimo paslaugas.
Taip pat jis kaltinamas pasikėsinęs apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – puspriekabę ir krovinį. Padaryta žala – daugiau nei 349 tūkst. litų, o bendra užvaldyto turto vertė siekia daugiau nei pusę milijono litų. Ši byla yra didelės apimties, ją sudaro kelios dešimtys tomų. Nagrinėjant šią bylą, buvo surengta daugybė teisiamųjų posėdžių.
Pavyzdžiui, vien per pastaruosius du mėnesius – 38 posėdžiai. Šioje byloje yra apklaustas 51 liudytojas ir 11 civilinių ieškovų atstovų. Pažymėtina, kad šioje byloje senaties terminas baigiasi šių metų gegužės 24 dieną. Teismas daro viską, ką gali, kad nuosprendis būtų paskelbtas laiku“, – teigė Vilniaus apygardos teismo atstovė spaudai.
Rusiškai buvo prabilusi ir kita teisėja
* Tai antras atvejis, kai Teisėjų etikos ir drausmės komisija nagrinės galimą teisėjos valstybinės kalbos principo pažeidimą.
* 2011 metais ši komisija nagrinėjo Vilniaus apylinkės teismo teisėjos Rimos Krušnienės elgesį, kai dalį teismo posėdžio ji vedė rusų kalba.
* Skundą išnagrinėjusi komisija konstatavo, kad teisėjos R.Krušnienės padarytas valstybinės kalbos principo pažeidimas yra teisėjų etikos normų pažeidimas. Komisijos nuomone, toks elgesys žemina teisėjo vardą ir sudaro pagrindą teisėją patraukti drausminėn atsakomybėn.
* Tačiau Teisėjų garbės teismas, nors ir konstatavo R.Krušnienės pažeidimą, apsiribojo drausminės bylos nagrinėjimu.
* Buvo atsižvelgta į tai, kad teisėja pripažino savo kaltę, gailėjosi, ir į tai, kad dalį posėdžio kalbėjo rusiškai norėdama, jog ją geriau suprastų lietuvių kalbos nemokanti proceso dalyvė.
